Ar mes sutinkame su tuo, ar ne, bet gyvenimas paprastai būna realus istorijos, kurią mes patys sau pasakojame, įtvirtinimas. Viską nulemia vidinis pasakotojas, kurio žodžiai veikia mūsų savęs ir aplinkinio pasaulio matymą.
Būtent dėl tos priežasties labai svarbu išsiugdyti pozityvią pasaulėžiūrą (tai yra įprotis!), kas gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą. Jeigu tikėsime mokslininkais, pozityvus mąstymas yra vienas iš keturių svarbiausių aspektų, į kuriuos reikia kreipti dėmesį, jeigu norite pasiekti tikros gerovės ir pasitenkinimo gyvenimu.
Dabar pasaulyje vykstantys įvykiai gali lengvai sukelti žmogui nepasitenkinimo jausmą. Suprantama, kad tokios reakcijos negalima vadinti teisinga. Mūsų smegenys užprogramuotos saugoti savo vidinę įsitikinimų sistemą, nes mes patys ją „maitiname“ (šiuo atveju savo mintimis). Kuo daugiau negatyvo ir kaltės mes į ją įsileidžiame, tuo stipriau tikime tokio mąstymo stiliaus teisingumu.
Vienu iš efektyviausių būdų pakeisti požiūrį į kasdienį gyvenimą psichologė Carol Duek laiko augimo mąstymą. Savo knygoje Duek aprašė skirtumą tarp fiksuotos ir augimo mąstysenos. Žmogus su fiksuotu mąstymu tiki, kad jo talentai yra nekintami, kad augti jam daugiau nėra kur ir kad grįžtamojo ryšio gavimas yra silpnumo požymis.
Asmenybės su augimo mąstysena visus teigiamus ir neigiamus įvykius vertina kaip galimybę toliau augti ir vystytis. Tokie žmonės priima iššūkius, nepasiduoda susidūrę su sunkumais ir mokosi iš kritikos.
Gyvenimas gali ne visada žengti mūsų numatytu keliu, bet būtent čia ir slypi jo nuostabumas. Juk augimas prasideda ten, kur baigiasi komforto zona. Nors kartais tai atrodo nepatogu, bet jeigu mes mokomės atleisti patys sau, užjausti save ir kitus žmones, tai išnaudojame mažiau energijos neigiamoms mintims, tuo pačiu didiname savo atsparumą, tvirtumą ir aktyvumą.
Pagaliau niekas nesmerkia mūsų labiau už mus pačius, nes kai mes atsisakome savo ribotų įsitikinimų ir tariamą nesėkmę paverčiame galimybe mokytis, keičiasi viso mūsų kūno cheminė sudėtis.
Mes gyvename nepaliaujamai evoliucionuojančiame pasaulyje, kur išsaugoti savo vertę galima tik vystantis kartu su juo. Nors savo vidinio pasaulio tyrinėjimas ir turi svarbią reikšmę supratimui, kaip gyventi kokybiškiau, naujų žinių ir įgūdžių įgijimas yra ne mažiau svarbus. Tai ne tik raktas į profesinį vystymąsi (po 7–10 metų visi jūsų dabartiniai įgūdžiai bus pasenę), bet į smegenų sveikatą.
Kiekvieną kartą, kai sužinome ką nors naują ir pritaikome tai praktiškai, mūsų smegenyse kinta neuronų struktūra, padaugėja ryšių tarp jų. Aktyvūs neuronai palaiko smegenų sveikatą ir sulėtina jų senėjimą, rašo portalas „Kluber“.
Kalbant apie mokymąsi, galima išskirti du aspektus, į kuriuos verta sutelkti savo dėmesį, kad optimizuotume gaunamos gyvenimo patirties kokybę. Pirma, studijuoti įvairių mokslo sričių disciplinas. Tai puikus būdas smegenims sukurti naujus ryšius, stimuliuoti kūrybingumą ir nestandartinį mąstymą.
Mokslininkai įrodė, kas susikoncentravimas į vieną kokią nors žinių sritį tik apsunkina naujų idėjų generavimą ir problemos sprendimų ieškojimą toje srityje. Sudėtingo pasaulio su daugybe įvairiausių galimybių sąlygomis smegenys turi galvoti.
Antras aspektas liečia mokymosi pavertimą socialiniu aktyvumu. Tyrimai parodė, kad beveik 90 proc. mūsų žinių susiformuoja mokymosi su kitais žmonėmis metu.
„Gyvenkite taip, tarytum rytoj jums būtų lemta numirti, Mokykitės taip, tarytum ruoštumėtės gyventi visą amžinybę“, – rašė Mahatma Gandis.
Efektyviausias būdas įsiminti vertingai informacijai yra jos kartojimas ir emocinis dalyvavimas, todėl bendras mokymasis gali pasirodyti labai naudingas visiems jo dalyviams. Kodėl? Jis padeda įtvirtinti žinias ir padėti kitiems.
Kuo įvairesnės bus jūsų žinios, tuo daugiau jūs gausite, o kuo daugiau turėsite, tuo daugiau reikės atiduoti kitiems žmonėms. Duodami ką nors kitiems, mes žengiame didelį žingsnį į savo galimybių išplėtimą, taip pačiu keičiame savo pasaulėžiūrą ir kasdienio gyvenimo suvokimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą