Meilei reikia ne proto, o širdies

Meilei reikia ne proto, o širdies

Šv. Valentino dieną žmonės švęs meilės dieną ir, rodos, niekam nekyla klausimų, kada ją švęsti. Vis dėlto gegužės 13-ąją deivės Mildos šventę dažnas pamirštame, nors tai lietuviška Meilės šventė. Teigiama, kad deivės Mildos šventykla tikriausiai buvo įsikūrusi dabartiniame Trijų Kryžių kalne sostinėje. Kitais šaltiniais, ji turėjo būti vėlgi Vilniuje, tik jau toje vietoje, kur dabartinis Antakalnio mikrorajonas.

- Kodėl esame linkę labiau minėti ne savas tradicines šventes, o atkeliavusias iš svetur? - klausėme psichologės Ramunės MURAUSKIENĖS.

- Dauguma švenčių, atėjusių iš Vakarų pasaulio, yra sukomercintos, todėl jas priimti labai paprasta. Žmonės, ieškantys savo Tautos šaknų, mini deivės Mildos dieną, tik jau ne taip pompastiškai. Daugumai žmonių komercinės šventės tinka ir patinka, nes daugelis mūsų esame vartotojai. Taigi gražu tos raudonos širdelės, lipdukai ir šou per Meilės dieną. Pirkti širdeles, saldainių dėžutes - nieko bloga, gerai, kad turime papildomą dieną, kai žmonės gali prisiminti meilę. Galbūt paviršutiniškai, galbūt komerciškai, tačiau faktas vienas, jog mes per Valentiną daugiau šypsomės, ir tai yra gerai. O šalia jaunimo mokykloje galėtų būti suaugę žmonės, kurie galėtų papasakoti jiems apie Mildos dieną, tradicijas, nuoširdžią meilę. Žinoma, nebūtina visko atmesti iš Vakarų pasaulio, tačiau nutolti nuo savo šaknų irgi nereikia.

- Žmonės meilės dieną švenčia pirkdami, kitaip tariant, vartodami daiktus. Ar kartais nesudaiktiname ir pačios meilės?

- Iš tiesų visuomenėje stokojame dvasingumo, todėl meilė ir tampa paviršutiniška. Žmonės iš meilės dažniausiai tikisi, kad tai bus kažkas lengvo, malonaus ir tai truks amžinai. Meilė yra elgesys, grįstas gailestingumu, tą išpildyti kasdienybėje nebūna lengva, nes žmones valdo emocijos. Tarp jaunų žmonių didelė problema, kad jie ieškodami savo antros pusės partnerį vis išbando gyvenimu kartu. Ir tai gali tęstis ne kartą. Žmonės taip išsibarsto, galima sakyti, save parduoda, užuot mokęsi pažinti, mylėti. Dievas turi labai gerą humorą jausmą, nes žmonėms padovanojo romantinį laikotarpį, kai vyras ir moteris vienas nuo kito būna apsvaigę. Jei šį „svaigimą“ iš mūsų kas nors atimtų, vargu ar vyrai ir moterys užmegztų ilgalaikius santykius.

Meilė yra didžiulis sielos darbas, nes vystyti reikia ir pagarbą, ir pakantumą. Reikia labai daug pirmiausia iš savęs reikalauti, paskui iš kito, kad galėtume mylėti. Yra žmonių, kurie mano, kad santykiuose nebus nesutarimų, bet jie reikalingi, nes po konfliktų - aš nekalbu apie kraštutinumus - gimsta nauja santykių kokybė.

- Užsiminėte apie „išsibarstančius“ jaunus žmones. Gyvenimas kartu prieš santuoką jau paplitęs reiškinys. Kur to priežastis?

- Čia reikia pažvelgti į praeitį, didelę grėsmę Šeimos statusui sukėlė karas, vyrų buvo nedaug, moterims reikėjo gimdyti vaikus, taigi nebuvo tokio proceso kaip „aš renkuosi vyrą“. Ir dabar šis procesas nevyksta taip, kaip turėtų. Ar moteris oriai renkasi? Dalis jų sako, kad nėra iš ko rinktis.

Noriu akcentuoti, kad šiais laikais žmonėms gyventi sunku, sunku keisti vertybes, jas kelti. Nes paplitusios pramogos, linksmybės, laisvė. Tačiau nuo mūsų priklauso ateities kartos. Kai mes tą suprantame, atsiranda akstinas su meile elgtis kitaip, pirmiausia pamilti save, savo tėvus, protėvius, vaikus, kurie mums ateina ne skolas grąžinti.

- Sulaukiate porų, kurios prašo jūsų patarimo, nes „jiems meilė baigėsi“?

- Žinoma, neseniai bendravau su moterimi, kuri sakė jaučianti, kad vyro ji nemyli, o vyras jos. Pokalbio pabaigoje paaiškėjo, kad ta meilė nė nebuvo prasidėjusi. Meilei reikia visiško atsidavimo, ne proto, o širdies. O protas, būna, sako „ne“, gal su tuo vyru neverta prasidėti, neturi mašinos, neturi būsto, ką čia su juo veiksiu. Čia yra vartotojų elgesys.

Nepamirškime, kad tai, ką mes darome kitam žmogui, iš tiesų mes darome sau. Jei sukeliame kitam skausmą, mums taip pat lieka skausmas. Jeigu vienas žmogus su kitu iš išskaičiavimo, jis būtinai kada nors pats bus „panaudotas“. Reikia liautis vartoti vieniems kitus.

- Ar verta pradėti santykius, jei kitas žmogus - tiesiog gera asmenybė, ir laukti, kad galbūt meilė ateis savaime?

- Šioje erdvėje meilė gali gimti ir santykiai gali išsirutulioti į visavertiškus santykius. Manau, išmintingas moters pasirinkimas, kai ji sako, kad jai ne tiek meilė, kiek žmogaus gerumas, nuoširdumas svarbu. Tai daug svarbiau nei apsukti galvą, nusivesti į restoraną, bet daugiau nieko tikro.

- Kodėl mokykloje jaunimui daug nekalbama apie meilę, vertybes?

- Tačiau čia randasi projektų, kur jauniems žmonėms kalbama apie vaivorykštines bendruomenes, tokios diskusijos patenka į mokyklas. Tačiau Žemėje yra tik dvi lytys - vyro ir moters. Pagal mums gamtos suteiktą lytį reikia išmokti gyventi. Žinote, neužkraučiau didelės atsakomybės ugdymo įstaigoms, nes ten dirba lygiai tokie patys žmonės, kurie patiria skyrybas, būna neištikimi, jie nėra išminčiai. Didžiausią atsakomybę už Šeimos statuso kėlimą skirčiau kiekvienai šeimai. Iš tikrųjų Lietuvoje yra problema dėl tėvų švietimo. Nes tėvai dažnai nežino, kaip kalbėti su savo vaikais apie santykius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder