Kai kurios Rytų šalių politikės, pavyzdžiui, Indira Ghandi, ir buvo vadinamos tautos motinomis. Svarbiausia jų ypatybė - teisė vertinti, pasakyti, kas dora, o kas - ne, kas gerai, o kas blogai.
Atliekančios motinos vaidmenį politikės turi demonstruoti gyvenimišką patyrimą ir pagarbą dvasinėms vertybėms. Jos turi tvirtinti, kad į geresnę ateitį ateisime išsaugoję tradicijas. Jos turi pabrėžti, jog valstybė - tai didelė šeima, už kurios gerovę visų pirma atsako moteris motina. Jos nuolat liūdi dėl tautos vargų ir užjaučia kenčiančiuosius. Jos yra kuklios ir atsidavusios valstybei-šeimai. Neabejotinas tokio vaizdinio pranašumas - šioms politikėms priskiriamas nesavanaudiškumas.
Argi kas abejoja, jog motina labiau rūpinasi šeima nei savimi?
Netgi įsiveliantys į korupciją jų giminaičiai menkai kenkia šiam įvaizdžiui, nes besiaukojanti dėl mūsų visų motina tiesiog pritrūko laiko prižiūrėti lengvabūdį sūnėną ar pernelyg pasitikėjo linkusiu į finansines aferas dėde. Todėl ir patyrusi akivaizdžią nesėkmę šio tipo politikė gali guosti savo rėmėjus, žadėdama būsimą dvasios triumfą.
Griežtosios "motinos" vaidmuo
Visi buvome vaikai, todėl visi esame patyrę, kad motina sugeba lengvai išspręsti sunkiausią vaikišką problemą: pamaitinti, sutaikyti su draugu, susiūti perplėštą drabužėlį. Vaikystėje visi prasikalsdavome, todėl gerai žinome, kad nuo motinos sunku nuslėpti prasižengimus. Be to, ne vienas esame motinos daugmaž teisingai bausti.
Žinančios, kaip įveikti didžiausius sunkumus, sugebančios tvarkyti vyro ir vaikų gyvenimą motinos, nuo kurios nieko nepavyks nuslėpti, vaizdinys kai kurias politikes atveda į valdžios viršūnes. Joms lengva nurodinėti vyrams. Tokia politikė gali stebėtis, kodėl stiprus vyras neįvykdo lengvutės, net jai, silpnai moteriai, nesukeliančios keblumų užduoties. Drauge ji tarsi griežta motina geriau žino, kaip ir ką daryti, bei turi teisę skatinti ir bausti. Pajutusi subtilią apdovanojimų ir bausmių darną, tokia politikė sparčiai daro karjerą, ir vis daugiau žmonių patiki, jog tik ji sugebės jais pasirūpinti. Be to, negavę to, ko laukė iš valdžios, jie nenusivilia šio tipo politike, nes pripažįsta griežtosios motinos teisę bausti.
Rimtesnis pavojus jai, kaip ir gerosios "motinos" vaidmenį atliekančiai politikei, - sukelti abejones savo elgesio teisingumu.
Motina neturi klysti, o tuo labiau neteisingai bausti ar susisaistyti su kažkuo nepadoriu, įtartinu.
"Griežtosios" motinos politinis vaidmuo sunkesnis nei "gerosios". "Gerajai" nebūtina ką nors išmanyti. Ji gali tarsi užkeikimus skelbti principus ir sielvartauti dėl jų nesilaikymo. "Griežtoji" turi būti aukštos kvalifikacijos specialistė ir pabrėžti savo būdo tvirtumą. Todėl jai labai patinka užuominos apie jos geležinę valią, plieninius nervus ir pan.
Gundytojos vaidmuo
Berniukai bręsta lėčiau nei mergaitės. Todėl dvylikametė dažnai ir fiziškai, ir protu lenkia bendraamžius. Jai lengva jiems vadovauti, pasiūlyti tokių pramogų, pokštų ir žaidimų, kurių jie patys neprasimanytų. Be to, ji užuominomis gali leisti suprasti, kad klusnumas bus atlygintas dar nepatirtu, o todėl itin geidžiamu erotiniu apdovanojimu. Visgi ši paauglės valdžia bendraamžiams ilgai netrunka, nes ji sutinka vaikiną, kuris jai tampa svarbesnis už visus kitus.
Politikoje irgi nuolat šmėkšteli moterys, pasiūlančios įstabių idėjų, galinčių sužavėti visuose vyruose slypinti paauglį, kuris nenori paklusti suaugusiems, t. y. visuomenės taisyklėms.
Ar nenuostabu įkišti mokytojai į stalčių pelę arba išrinkti į parlamentą striptizo šokėją? Kas gali būti patraukliau už išgąsdintos mokytojos spiegimą ar solidžių, toli nuo mūsų esančių valdžios vyrų sutrikimą? Deja, pokštai greitai pabosta. Ir po svaiginamos karjeros šio tipo politikės staiga pamato, kad jų bandymai stebinti visuomenę jau nieko nebedomina.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą