Neištikimybė: nuodas ir vaistas

Jokiu būdu. Ši formulė - tai ta pati indulgencija, tik su griežtesniu perspėjimu dėl konspiracijos).

Deja, tai jokia naujiena: šitaip apgaudinėjamos tos, kurios nori būti apgautos. Nagrinėjant "neištikimybės skandalą", visuomet aiškėja, jog tokia padėtis tenkino visus, tik buvo padaryta neatsargi "protokolo klaida". Galbūt vyras per išsiblaškymą pavadino žmoną ne jos vardu, o paskui per ilgai dirbtinai juokėsi, staiga tapo neįprastai švelnus, skundėsi pervargimu ir avitaminoze. O galbūt žmona grįžo namo nelaiku.

Jeigu neištikimybė yra gyvenimo stilius, sutuoktinius tai piktina tik kurį laiką, tačiau abu veikiai supranta, kad nė vienas nenori ką nors keisti. Tokiose šeimose labai retai aptarinėjami panašūs incidentai - iš esmės niekas nenori leistis į tiesos paieškas. Žmona gali keletą dienų verkti arba pūstis (kraštutiniu atveju - šūkauti neaiškaus turinio šūkius, kaip antai "Pamatysi - tau visa tai atsirūgs!"), o vyras žvelgs sumušto šuns žvilgsniu. Tačiau po solidaus žmonos "šopingo" dažniausiai viskas grįžta į savo vėžes.

Įdomiausia, kad toks šeimos gyvenimo posūkis veikia kaip skiepai: neištikimasis nuo šiol elgsis atsargiau, reguliariai gers vitaminus ir prieš ką nors sakydamas pagalvos. O jo žmona jau po pusmečio savo draugei kikendama praneš: "Maniškis, atrodo, turi jau kitą pupytę". Ir draugė, jeigu nestokoja humoro jausmo, atsakys: "O, tau kaip tik laikas įsigyti naują mašiną".

Smūgis į paširdžius

Kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jūs visiškai to nesitikėjote, net minties tokios neturėjote. Na, taip, dabar jūsų santykiai ne patys geriausi. Jūs dažnai baratės. Bet jūs visada buvote nuoširdūs ir sąžiningi, niekada vienas kitam nemelavote. O tai, kad vyras kartais elgiasi kaip paauglys, jums netgi atrodė miela. Toks vėjavaikiškas... Kažkoks išsiblaškęs, nelogiškas... Bet kas čia tokio?

Nieko. Iki tol, kol vieną ne itin gražią dieną jūs atrandate laišką, adresuotą kitai moteriai, arba cigaretes jo automobilyje. Keista, nes jūsų nerūkantis vyras niekada neima pakeleivių...

Beje, kai pagalvoji... Jis net nesistengė to nuslėpti. Atvirkščiai. Jį traukte traukė už liežuvio jums atsiverti. Jo veidas tarsi bylojo: "Na, paklausk gi, paklausk manęs!", o paskui užteko mažmožio - ir pratrūko... atvirumu.

Ir jeigu jūs, pagavusi kabliuką, sugalvosite jį užsipulti, - gausite tokį atsaką: "Viskas per tave". Atsitokėjęs jis įrodinės, kad jo prisipažinimą jūs ištraukėte tiesiog su replėmis. Jis labiau kaltins nei atgailaus.

Šiuo atveju dažniausiai neištikimybė būna susijusi ne su kitu asmeniu, o su neištikimojo žmona. Nei draudžiamas malonumas "kairėje", nei juo labiau ten įsižiebusi meilė čia niekuo dėti. Toks nuklydimas - nelyg stambus koziris (taip bent jau mano infantilus sutuoktinis), ištraukiamas pačiu netikėčiausiu ir dėl to, suprantama, sėkmingiausiu momentu.

Surežisuota, teatralizuota neištikimybė, dėl kurios "netyčinio" išryškėjimo kyla abejonių, yra ne kas kita, kaip išpuolis partnerio atžvilgiu, ir trečias asmuo šitoje pjesėje vaidina tik epizodinį vaidmenį.

Jeigu jūs mylite vienas kitą, sutelkite visas pastangas ir išmintį, kad galėtumėte jam atleisti. Pasistenkite ištverti nuoskaudą be triukšmo. Ta negatyvių emocijų audra, kuri jus taršys kurį laiką, netrukus nurims, jeigu jūs suprasite realią įvykio prasmę. Tai, ką padarė jūsų vyras, - visai ne išdavystė. Jis paprasčiausiai pasirinko netinkamą būdą, kad praneštų jums apie... savo meilę, apie tai, kad jam trūksta jūsų dėmesio. Ir jeigu jis patikės, kad nepaisant visko jūs vis tiek jį mylite, jo atgaila (kitaip nei neištikimybė) bus tikra.

Arba - arba

Ar tai įmanoma - mylėti ir būti neištikimam? Deja (o gal - laimei), - taip.

Jūs jautėte, kad judviejų santykiai išgyvena ne patį šviesiausią periodą. Tuo metu, kai jūs panirote į savianalizę ir stengėtės prasiblaškyti su vaikais, jūsų vyras nusprendė atsikratyti streso kitokiu būdu.

Dar niekam pasaulyje nėra pavykę ilgą laiką šokti tango trise. Ir jeigu vyras nori išsaugoti šeimą, jo santykių su kita moterimi nutraukimas - neišvengiamas. Bet dabar - žodis jums...

Ką dabar daryti?

Galvoje sukasi visi įmanomi veiksmų variantai, vienas iš jų - išsiskyrimas.

Atminkite vieną dalyką: bet kokie žmonių santykiai turi savo gyvenimo laiką. O gyvenimas turi gimimą ir mirtį. Santykius, žinoma, galima baigti dirbtinai, staiga panorėjus, tačiau jie vis tiek egzistuoja toliau - tik iškreipta forma. Jus kaip kokį "žmogžudį" persekios "aukos vaiduoklis".

Yra žmonių, kurių santykiai nenutrūksta netgi tada, kai jie jau nebendrauja, nesimato, neskambina vienas kitam ir nerašo. Tokie santykiai kankina tiek vieną, tiek kitą.

Jeigu jūs norite į problemą pažvelgti konstruktyviai, atsakykite sau į vieną klausimą: ar jūsų santuoka dar gyva? Indikatorius yra jūsų jausmai. Netgi skausmas ir pyktis (juk tai suprantama) geriau nei abejingumas. Jeigu jūsų atsakymas - "taip", nutraukti santykius neverta.

Kaipgi pasielgti išmintingai?

Jūs nusprendėte nenutraukti santykių, o pabandyti tai išgyventi? Suprantama, kad dabar jus kamuoja begalė klausimų. Svarbiausias iš jų -

kodėl tai atsitiko?

Viena skaudžiausių minčių jums gali būti ta, kad vyras jus išdavė kaip žmogų, kaip draugę, kaip partnerę, tačiau greičiausiai yra ne taip.

Turėkite galvoje, kad vyrai labiau nei moterys yra linkę su sekso pagalba spręsti problemas, nesusijusias su seksu. Dauguma vyrų atjautos, palaikymo trūkumą, būtinybę būti išgirstam, galų gale nepatenkintą pripažinimo ir garbės troškimą yra linkę pakeisti intymiu artumu. Seksas vyrams - tarsi nekeičiama moneta, bent jau jiems taip atrodo. Dėl šios priežasties seksualinis moters pripažinimas streso, nesėkmių ir emocinės įtampos periodu gali (jiems taip atrodo) simboliškai pakeisti kitas vertybes.

Suprantama: nei tikrų vertybių, nei ramybės, nei pasitikėjimo savimi tokiu būdu nepasieksi. Bet kaip tuo patikėsi neįsitikinęs pats?

Antras klausimas, neduodantis jums ramybės:

jeigu myli - kaip jis galėjo taip mane pažeminti?

Pabandykite į situaciją pažvelgti kitu rakursu. Ne, ne jo akimis. Ir juo labiau - ne jos. Geriau pasirinkite poziciją kiek toliau ir aukščiau.

Atsimenate, kai jūs susipažinote, drąsiai vienas kitam sakydavote: "Man tai patinka, o tai - ne"? Jūs tikėjotės, kad kiekvienas iš jūsų sutiko žmogų, kuris gerbs kito norus ir praturtins jo gyvenimą. Gyvenimas tęsėsi, ir tam tikrą akimirką žmogus, gyvenantis su jumis, padarė poelgį, ne tik nepraturtinantį judviejų gyvenimo, bet ir kertantį jam per šaknis. Taip, jis žinojo, kad jums skaudės. Taip, jis žinojo, kad rizikuoja jūsų santykiais. Ir vis dėlto jis tai padarė.

Ar todėl, kad jis jums abejingas? Ar tam, kad jus pažemintų? Ne. Veikiausiai šis draudžiamų ribų peržengimas tą akimirką jam atrodė vienintelė galimybė išsilaikyti paviršiuje. Ir tai visai nereiškia, kad jis "perlipo per jus". Greičiau atvirkščiai. Tai, ką jis padarė, jam padėjo tiksliau išsidėlioti prioritetus. Ir jūs atsidūrėte pirmoje vietoje.

Pasverkite viską: ar ne tam ir įvyko tai, kas įvyko, kad jūsų santykiai išliktų?

Tyla - aukso vertės

Kai visiems viskas suprantama, rėkti ir mojuoti rankomis - beprasmiška. Neįmanoma įsivaizduoti solidaus žmogaus, kuris vejasi gatve savo pokalbininką rėkdamas: "Stok! Tu manęs neišklausei!" Jūs nusipelnysite dar didesnės savo vyro pagarbos, jeigu tai, ką jums lemta išgyventi, išgyvensite oriai ir - pagal galimybes - su humoru. Jeigu vyras iki šiol nepasiaiškino, duokite jam laiko.

Nieko jo neklausinėkite, juo labiau - "Ar tu mane dar myli?", nes šitas klausimas toks pat kvailas, kaip ir "Ar tu miegi?" Protingas žmogus nesistengs į kvailą klausimą atsakyti protingai. Jis taip ir pasakys: klausimas kvailas. Protingas ir atsakys kvailokai, pavyzdžiui, vartydamas akis: "Taip! Beprotiškai!"

Bet ar to jūs siekėte?

Jūs galite rinktis

Nelinčiuokite savęs, negailėkite ir nebarkite. Nesiekite su vyru visų savo minčių ir nuotaikų, atsitraukite ir užsiimkite savimi. Jeigu jūs nesugebate kontroliuoti jausmų ir visą laiką nirštate, pabandykite pakeisti žaidimo taisykles: pasakykite sau, kad kerštas - tai ėjimas už pavadžio, kad šis troškimas atsakyti tuo pačiu kyla iš vidinės nelaisvės. Tai dresuotos baltos žiurkės impulsas. Jūs neprivalote elgtis taip pat blogai kaip tie, kurie sukėlė jums skausmą: jūs visada galite rinktis.

Laikas ne tik gydo - jis dirba jūsų naudai. Užuot leidusi jį tuščiai saviplakai ir keršto fantazijoms, panaudokite jį pinigams uždirbti arba atostogoms su drauge. Jūs neprivalote visą laiką ištiesusi į priekį rankas paklusniai nešti savo įžeistą savimeilę.

Kuo ji geresnė?

O koks jums skirtumas, kokia ji? Fantazijos šia tema ne tik nešildo, bet ir aitrina nuoskaudą bei demoralizuoja. Pasvarstykite pati: jeigu ji - "bloga" (epitetai - priklausomai nuo jūsų nusiteikimo), argi jums ne skaudu, kad jus iškeitė į "tokią"?

O jeigu ji - "gera" (epitetai - priklausomai nuo jūsų įsijautimo į saviplakos procesą), jums dvigubai skaudu: egzistuoja konkretus žmogus, su kuriuo save lygindama jūs tampate pralaimėtoja.

Iš tikrųjų "toji moteris" nei geresnė, nei blogesnė. Ji paprasčiausiai kita. Tam tikromis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis tam tikrą momentą, būtent tai ir suvaidino tam tikrą vaidmenį. Tiesiog tas momentas jai buvo sėkmingesnis nei jums.

Pats geriausias vaistas nuo pavydo - būti pačiam savimi. Niekas niekada negalės jūsų išstumti iš vietos, kuri teisėtai priklauso jums. Savimi patenkinti žmonės mylimi labiausiai ir jų beveik niekada nepalieka. Galų gale būtent tokius žmones tai jaudina mažiausiai - dėl to, kad jie užsiėmę judėjimu pirmyn savo pačių keliu. Juk niekas kitas šio kelio negali nueiti. Žmogus, adekvačiai save realizuojantis, neturi varžovų.

Jus vis dar kamuoja mintis, kad nesate vienintelė moteris šiame pasaulyje? Jūs abejojate savo išskirtinumu?

Pavydas dažniausiai kyla iš noro gretinti save su kažkokiais mitiniais "kitais". Bet svarbu ne kiti, o jūs. Be abejo, jeigu jūs atsistosite į gretą su visomis pasaulio moterimis, jūs ištirpsite margoje milijardinėje minioje. Tačiau jūsų išskirtinumas kitoks: mylimasis išsirinko būtent jus. Kol jūs kankinatės ir lyginatės, jis jau padarė tai.

Kaip paguosti paliktąją

Jeigu šeima iširo, vadinasi, jos gyvenimas nebuvo saulėtas. Atsisveikinimui patieskite baltą staltiesę, ir tegu viskas baigiasi žmoniškai.

Galbūt iš pradžių jums atrodys, kad jis sudaužė jums širdį, bet vėliau jūs suprasite, kad viso labo tik sulaužė šonkaulius. Taip, jūs teisi: blogiau būti negali. Bet tai tereiškia, kad viskas, kas geriausia, - prieš akis.

Neklausykite draugių ir giminaičių kartojamų frazių, kuriomis jie bando jus paguosti. Jos prieštaringos ir beprasmės.

Pavyzdžiui - "Geri vyrai žmonų nepalieka. Rasi šimtąkart geresnį. Suklydai, ir tiek".

Išeina visokie, nuo visokių ir pas visokias. Ir gyvenimas po to taip pat klostosi visaip. Skirtingai. Kiekvienam vis kitaip. Taisyklių čia nėra ir būti negali, nes kad jas išrastume, mums tektų įbristi į tą pačią upę du kartus.

Minėtu lozungu galima pasiekti tik vieno - užbraukti ir nuvertinti kartu su vyru nugyventus metus. Nieko sau klaidelė... pusės gyvenimo trukmės. O kaipgi vaikai, kuriuos mylite nepaisant visko? Ar jie - irgi klaida?

Kita beprasmiška frazė - "Blogų žmonų nepalieka - didžiuokis, kad tu geresnė už ją" arba "Gerų žmonų nepalieka - pati kalta".

Deja, palieka visokias. Ir net labai geras. Ir tai, žinoma, nereiškia, kad dėl šeimos išsaugojimo reikia stengtis būti kuo blogesnei (geresnei).

Žmogaus išėjimas iš šeimos paprastai būna susijęs ne su subjektyviu partnerio "blogumu". Tokia atomazga - daugybės aplinkybių priežastis. Pakeisti tas aplinkybes ne visuomet būna įmanoma.

Kodėl vyrai neištikimi?

Čia pateikiame nežinomo vyriškosios lyties autoriaus aplinkybių, jo manymu, stumiančių vyrus į neištikimybę, klasifikaciją.

Sąrašas nepilnas ir netobulas, tačiau jį parinkome ne tik dėl juoko. Kaip ir lyginamoji analizė "aš ir ji", tokios skyrybų priežasčių klasifikacijos - visiškai bergždžias dalykas.

Paskutiniams trims punktams net ir komentarai nereikalingi...

* Meilės nebuvimas. (Sunku paneigti, tačiau ir mylintys būna neištikimi.)

* Tarpusavio nesupratimas. (Būtina, tačiau nepakankama aplinkybė.)

* Nepasitikėjimas savo jėgomis. (Svarbu, tačiau kaip pateisinimo priemonė neveikia.)

* Blogas auklėjimas. (Miglota...)

* Aštrių pojūčių ir valdžios troškimas, nuobodulys. (Be abejonės. Tačiau tai ne priežastys, o pasekmės, grąžinančios mus į sąrašo pradžią.)

* Sunki buitis. (Neakivaizdu.)

* Aplinkybių susiklostymas. (O kaipgi be jų?)

* Alkoholis. (Pasitaiko.)

* Kvailumas. (Irgi pasitaiko.)

* Infantilumas, neatsakingumas, išlepimas, veltėdžiavimas, dykinėjimas. (Ir kas tuomet šeimoje yra žmona?)

* Žmona neplauna indų.

* Velniai galvoje.

* Uošvė.

... Kad ir kaip būtų, - nepraraskite humoro jausmo.

Polina Gaverdovskaja, psichologė