Emocinis intelektas svarbiau už loginį mąstymą
Kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos: per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo ugdymui ir per mažai – emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti pasąmonę (emocines smegenis), nes būtent pasąmonė yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis. Pasąmonė gali apdoroti iki 6 000 000 000 bitų informacijos per sekundę, tuo tarpu už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų informacijos per sekundę.
„Mes turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą. Tuomet pagerėtų egzaminų rezultatai, o vaikai išmoktų geriau panaudoti savo smegenų dalį, atsakingą už kūrybingumą. Jie mokytųsi mąstyti originaliai“, – įsitikinęs emocinio intelekto specialistas, knygos „Emocinio intelekto mokymas“ autorius Steve‘as Neale‘as.
Visapusiška nauda
Pasaulinė patirtis rodo, kad pripažinus emocinio intelekto svarbą ir įtraukus jį į mokymo programas vaikai geriau suvokia, kaip sukurti teigiamą požiūrį į save ir kitus, tampa emocionaliai išprususiais ir daugiau žino apie savo pačių ir kitų žmonių emocijas, išmoksta jas valdyti, įveikti stresą, susikurti teigiamą mąstyseną, geba mokytis iš visų (teigiamų ir neigiamų) patirčių. Jie labiau pasitiki savimi, moka vystyti santykius su žmonėmis, bendrauti ir padėti kitiems, taikiai spręsti kilusius konfliktus ir t. t.
Emocinio intelekto taikymas padeda mokykloms spręsti vaikų, kurie tradicinėje švietimo sistemoje patiria sunkumų, problemas. Mokytojai geba geriau suvaldyti stresą, didėja mokinių ir pedagogų tarpusavio supratimas.
Pasaulis būtų kitoks, jei visi vaikai, baigę mokyklą, būtų įgiję pagarbos sau ir kitiems žmonėms jausmą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą