"Nevadinčiau pavasario "išsivalymo" metu - man šis žodis rėžia ausį. Sakyčiau - tai pokyčių metas. Metas išeiti iš sąstingio, atsiverti naujoms galioms - sinchronizuotis su gamta. Tiesa ta, kad pokyčių metas gali būti šiek tiek skausmingas: gali atgyti senos ir nerealizuotos svajonės, kurias buvome primiršę, arba graudulys dėl greitai pralekiančio laiko, dėl artėjančios senatvės... Keičiantis, atsinaujinant gamtai, ir žmogui gali kilti minčių apie savo tapatybę, savivertę, vietą po saule...
Kai kurie žmonės išsigąsta pavasarį paaštrėjančių pojūčių, todėl ir sakome, jog šiuo metu paūmėja depresijos. Anot vienos mano pacientės, ašaros pačios kaupiasi akyse. Bet ir upės pavasarį patvinsta... Keičiasi gamta - keičiasi žmogus, nereikia šito bijoti, tai natūralu. Priimkime tai paprasčiau, nedramatizuodami, ir į ateitį žvelkime su viltimi, matykime ją šviesią.
Kitas dalykas - pavasarį atgijusi šiluma ir saulės šviesa mus veikia kitaip nei radiatoriai bei krosnys. Saulė "atitirpdo", pažadina giliausias mūsų kūno vietas, todėl galime jausti ir fizinį silpnumą. Juolab kad po žiemos stokojame vitaminų, energijos. Todėl dabar svarbu šiek tiek sustabdyti kasdienį lėkimą ir daugiau dėmesio skirti sau, labiau savimi pasirūpinti: ir daugiau laiko praleidžiant gamtoje, gryname ore, ir sveikiau valgant.
Pavasaris - geras laikas iš naujo save įvertinti, suvokti, pagalvoti apie gyvenimo prasmę, esamus santykius, pasidžiaugti tuo, ką turime.
Ne tik pavasarį, bet visada geras būdas išlaisvinti užgniaužtus neigiamus jausmus, sumažinti nerimą, pasigerinti nuotaiką yra meno terapija, kūrybinė raiška: muzikavimas arba muzikos klausymasis, eilių kūrimas arba dienoraščio rašymas, tapymas ir panašiai."
Žemės augalas: iš kur jis žino,
kad reikia laukti savo sugrįžimo,
kaip susivokia pumpuras ir daigas,
kad jis yra gyvybė, o ne daiktas,
ir kad pavasarį jam reikia grįžti
vėl į save - bet jau ne vakarykštį?
Justinas Marcinkevičius
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą