Prieš savęs naikinimo epidemiją vaistų kol kas nėra

Apie tai, kad reikia sukurti alternatyvių pagalbos priemonių tinklą, kalbėta Klaipėdos universitete vykusiame psichologų kongrese.

Tapo sėkmės auka

Vaiko teisių eksperto, vaikų ir paauglių psichiatro Dainiaus Pūro manymu, psichologai galbūt ir galėtų atlikti istorinę misiją - pagydyti Lietuvos visuomenę, tačiau jos neišgydysi, jeigu pati sistema yra neįgali. Esą, mes galėtume pamokyti Rusijos psichiatrus, bet esame dar labai toli nuo Šiaurės ir Vakarų valstybių efektyvios psichoterapijos.

SITUACIJA. Psichologų paslaugos brangios, jas sau mūsų šalyje gali leisti tik pasiturintys žmonės. Pavyzdžiui, Kupiškyje, kur savižudybių skaičius didžiausias, tik du kartus per savaitę atvyksta psichologas, bet neįgalumo bei darbingumo nustatymas sudaro didelę jo darbo dalį. FOTOLIA nuotr.

"Sistema liko toje pačioje paradigmoje ir yra ydinga. Investicijos, kurios ateina ne tik iš nacionalinio biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos fondų, nepadeda, ir yra tikimybė, kad visuomenės negalės tik didės. Psichikos ligoniai patiria socialinę atskirtį, netoleranciją, nepasitikėjimą, supriešinimą ir nepagarbą, nepaisant proveržių atskirose srityse", - sakė D. Pūras.

Anot jo, trims milijonams gyventojų yra apie 100 psichikos sveikatos centrų (PSC), tačiau užsienio ekspertai sako, kad pas mus nėra bendruomeninių paslaugų.

"Aš šešiolika metų kovojau už Vilniuje įkurtą Vaiko raidos centrą, turėdamas idėją, jog tai bus universitetinė klinika, užsuksianti mechanizmą, kurį paleisime per Lietuvą, įdiegsime pasaulyje žinomus diagnostikos ir gydymo metodus, nes vaikų gydymas - nemedikamentinis. Tačiau praėjus 22 metams tapome savo sėkmės auka. Kai išrašome iš kitų miestų atvykusius ligoniukus, po dviejų savaičių skambina jų tėvai ir klausia, kada galės vėl atvykti, nes savo miestuose pagalbos nesulaukia. Tai, ką pavyko sukurti - užkonservavome. Psichologai dabar daugiausia užsiima nedarbingumo nustatymu", - kalbėjo specialistas.

Anot jo, gerai, kad gaunami naujosios kartos psichotropiniai vaistai, bet reikia siekti pusiausvyros investuojant ir į socialines intervencijas, kaip daroma išsivysčiusiose valstybėse.

"Situacija gerės"

"Turime pripažinti, kad apie švietimo reformą galime kalbėti pozityvesne gaida. Mokykla - vienintelė vieta, kur reglamentuota psichologų veikla, aiškiai apibrėžtos jų funkcijos, teikiama krizių pagalbos paslauga. Gerą įspūdį paliko Švietimo ministerijoje vykusi atvira diskusija, kurioje svarstyta nauja integruota sveikatos ugdymo programa. Pirmą kartą išgirdau, kad vaikas turi būti vertinamas ne pagal pažymius, o pagal elgesį jau pradinėse klasėse. Ir tai turėtų vykti be kraštutinių eksperimentų, bet žingsnis po žingsnio, kad padarytų įtaką vaikų sveikatos rodikliams", - sakė globalios iniciatyvos psichiatrijoje projektų vadovė, sveikatos daktarė Nida Žemaitienė.

Anot pranešėjos, vis dėlto gerų pokyčių yra daug. Po truputį vaikai tampa laimingesni, šiek tiek mažėja patyčių, bet praktika rodo, kad kai tik baigiamos programos, viskas vėl stoja į savo vietas.

Mokyklose gali būti vykdomos bet kokios programos, tačiau grįžę į namus vaikai patiria smurtą ir žeminimą.

Tačiau pokalbininkė sakė turinti optimistinių vilčių, jog įvedant tvarką, stiprėjant psichologų vaidmeniui ir supratimui, situacija gerės.

N. Žemaitienei pritariantis D. Pūras pastebėjo, jog šalyje visgi yra daug moralinės panikos požymių. Užtenka vienos žiaurios žmogžudystės, ir šaukiama: "Matot, kas atsitiko su mūsų laisve, europėjimu". O tuomet lauk kokio nors absurdiško Seimo nutarimo. Jis neatmetė galimybės, kad mokymo įstaigose kursis represinės struktūros, gali būti, jose dirbs policininkai, gal vėl priverstinai testuosime vaikus, kuriam nors politikui tai sumanius prieš rinkimus.

Apie visuomenės būseną

Socialinių mokslų daktaras, klinikinės psichologijos magistras Paulius Skruibis sakė, jog vienas iš psichikos sveikatos prioritetų yra laikymasis psichologinės higienos darbovietėse, tačiau į tai nereaguojama ir nevykdoma kontrolė. Tai - visiškai tuščia niša.

"Reikalinga krizių įveikimo pagalba tiems, kurie dar neserga, bet susidūrė su trauminiu įvykiu: prievarta, artimo žmogaus žūtimi avarijoje ar savižudybe. Žmonių, susidūrusių su tragiška situacija, yra apie 60 tūkstančių", - sakė P. Skruibis.

Jo kolegė N. Žemaitienė sakė, jog ypač pasigendama bendruomeninių paslaugų sistemos. Apie 70 proc. žmonių kreipiasi į šeimos gydytojus tikėdamiesi pasikalbėti apie savo psichologines problemas. O psichologų paslaugos brangios, jas sau gali leisti tik pasiturintys žmonės.

P. Skruibis sakė, jog antai Kupiškyje, kur savižudybių skaičius didžiausias, tik du kartus per savaitę atvyksta psichologas, bet neįgalumo bei darbingumo nustatymas sudaro didelę jo darbo dalį. Pastaruoju metu savižudybių šalyje sumažėjo, bet daroma prielaida, kad tai yra emigracijos pasekmė. Ir vis dėl to jų pasitaiko tris kartus daugiau, negu Europos Sąjungoje, du kartus daugiau negu Estijoje. Laiku suteikta pagalba esą pagerintų psichikos sveikatos situaciją.

"Man nepatinka, kad pripratome save vadinti savižudžių kraštu, nes toks požiūris skatina visuomenės bejėgiškumą. Be to, žmonės žino, kad naudojamos prevencinės programos yra neveiksnios", - sakė P. Skruibis.

Jo nuomone, bėda ta, jog didžioji dalis bandžiusiųjų nusižudyti tai padarė veikiami svaigiųjų gėrimų, o medicinos priežiūros įstaigos nepriima intoksikuotų asmenų, nes jie kelia problemų.

Kongreso nariai priėjo prie bendros išvados, kad ne tik visų lygių valdžios priimti sprendimai, bet ir asmeninės bei visuomeninės nuostatos gali daryti įtaką tautos psichinei sveikatai, idant įgyvendinamos prevencijos priemonės nebūtų tik kosmetinės.