Vėliau Jonas parašė laiškus į Japoniją, tikindamas vienos kompanijos vadovus, kad jis galėtų vadovauti moderniai štampuotų rąstų įmonei Lietuvoje. Jokio atsakymo.
Vėliau Gargždų savivaldybės valdininkai ir kultūros darbuotojai siuntinėjo žmogų nuo Ainošiaus pas Kaipošių, kai šis pasiūlė įrengti blusų turgų. Dabar tokį turgų ketinama atidaryti Klaipėdoje ir Jonui apmaudu, kad jo sumanymo niekas nepalaikė.
Keli žmonės apie jo gimtąjį miestelį Veiviržėnus surinko medžiagą monografijai, bet nesutiko dalintis su Jonu, kuris pasišovė ją išleisti, žemėlapiais bei istorine medžiaga. Tuomet kaimo seniūnei ir bendruomenei siūlė sutvarkyti parką prie upės, rengti ten ką panašaus į Varnių bliuzo naktis. Reikalai nepajudėjo nė per nago juodymą, Jonas sakė susilaukęs tik piktos kritikos.
Tuomet jis baigė Žemės ūkio institutą ir dešimtį metų vertėsi eksperimentine bitininkyste. Savo miestelyje rengė respublikinę bitininkų konferenciją, kuri, jo žodžiais, buvo sužlugdyta pavyduolių ir idėjos plagiatorių.
"Aš neturiu nei pinigų, nei ryšių, nei užnugario, tai kaip man pramušti idėjas, kurias numarino?" - klausė Jonas, nusivylęs susvetimėjusiais ir sustabarėjusiais žmonėmis ir gyvenimu.
Idėjos vykdytojas
"Nebijok žengti pirmą žingsnį, paskui darbai įsilinguoja, ir nebegali sustoti", - sakė didžiausią Europoje japonišką sodą Kretingos rajone, Mažučiuose kuriantis Šarūnas Kasmauskas.
Jis tiki, kad 14 ha ploto Dainuojančių akmenų sodas taps nacionaline vertybe. Kai jam kilo mintis tai sukurti, pirmiausia susirado draugą, mokantį japonų kalbą ir parašė laišką garsiam japoniškų sodų kūrėjui.
Žinodamas, kad Tekančios Saulės šalies gyventojai neskuba, tikėjosi atsakymą gauti po pusmečio, bet atsakyta po poros savaičių. Netrukus atvyko ir patys japonai, stengėsi atgabenti technikos ir augalų kuo pigiau.
Sunkmetis pablogino situaciją, bet žmogus sakė, kad nė karto nebuvo nuleidęs rankų. Dabar laukia Japonijos ambasadorės, su kuria aptars, kiek Japonija galėtų prisidėti prie sodo atsiradimo. Ketina atidaryti laikiną restoraną. Įkūrė paramos fondą - žmonės gali nusipirkti šiame sode medį su savo vardu ir palinkėjimu prie jo prisegtoje lentutėje.
"Gerai, kad iš bankų neėmėme kreditų, šiandien būtų sunku, - sakė Š. Kasmauskas. - Bet reikalai po truputį juda. Svarbiausia - užsispyrimas. Jeigu turi idėją, svajonę, jos nereikia apleisti. Man dažnai sodo lankytojai sako turį minčių, bet bijo pradėti įgyvendinti idėją. Nereikia bijoti. Yra kelias nuo taško A iki Z, ir teks jį nueiti."
Idėja ir iliuzija
"Kai žmogus turi viziją ir idėją, pirmasis sėkmės principas - turi tikėti savo idėja ir būti pasiruošęs ją įgyvendinti, eiti savo keliu, nesvarbu, prisijungs kiti ar ne, - sakė verslo konsultacijų kompanijos "Grand Partners" bendrasavininkis ir verslo konsultantas Romanas Gaidukas. - Jeigu tu nors kiek abejoji arba nuleidi rankas, - kiti tikrai neprisijungs. Ypač rizikinga, jeigu tavo idėja iki šiol nebuvo daroma."
Anot jo, tam, kad atsirastų bendražygių, jie turi būti nors iš dalies užsidegę idėja, turi pasitikėti jos autoriumi.
"Didelė tikimybė, kad kiti nematys idėjos, kaip tu ją matai, bet jie gali perimti tavo užsidegimą, tavo tikėjimą. Aš nežinau, ar visi kariai, kuriuos Aleksandras Makedonietis nuvedė iki Indijos, turėjo tą pačią viziją, bet jie pasitikėjo juo, o jis ėjo nepaisydamas, ar kiti nori su juo eiti", - sakė R. Gaidukas.
Svarbiausia - įtikinti žmones, kad negyveni iliuzija, nes gera idėja ir iliuzija - skirtingi dalykai, sako konsultantas.
"Jeigu žmogus ateitų pas mane su idėja, kuriai įkūnyti reikalingi pinigai arba ypatingos žinios, svarstysiu, ar tie pinigai man atsipirks, ar turiu tas žinias. Jeigu žmogus nesugeba idėjos įgyvendinti, nes neturi specialių žinių ir negali prisidėti pinigais, tada nerizikuosiu", - aiškina R. Gaidukas.
Kartu įgyvendinant idėją yra būtinas lankstumas bei sugebėjimas rasti kompromisus.
"Vienas idėjų genijus turėjo fantastinių sumanymų. Savo produkciją jis ketino eksportuoti. Paklaustas, koks būtų jo tarptautinis pavadinimas, užsispyrė: "Žemaituks neužmušams!", - pateikė pavyzdį R. Gaidukas.
Sėkmė turi savo vietą
"Idėjų generatorius turi patikti kaip žmogus, būti įdomus, rasti bendrą kalbą. Čia pasitarnautų emocinis intelektas - kai sugebi prieiti prie skirtingų žmonių, užmegzti ryšį su verslininkais, policininkais, menininkais.
Jeigu tu susikoncentruosi tik ties savo idėja, ir nematysi žmogaus, kuriam ją siūlai, argi jis nuspręs, kad privalo eiti su tavimi?
Pirmiausia nuperka ne idėją, bet žmogų. Jeigu savęs neparduosi, idėją nuplagijuos, pavogs. Visame pasaulyje lenktyniaujama, kas greičiau, kas pirmas", - sako R. Gaidukas.
Jis pripažįsta, kad paprastai labai padeda tėvų ir giminių ryšiai, bet sakė pažįstantis jaunų žmonių, kurie juos sukūrė patys. Dalyvavo renginiuose, ėjo į masinius žmonių susibūrimus. Iš pradžių susipažįsta, tada siūlo savo idėjas.
Jei ko nors prašai iš kitų, turi priimi jų žaidimo taisykles. Jei jos nepriimtinos - nelįsk, bet ir nedejuok, sako pokalbininkas. Motyvas, dėl ko tu nori tą idėją realizuoti - dėl garbės, pinigų ar žmonijos, nėra toks svarbus.
"Versle sėkmė irgi turi savo vietą - gal 20 procentų, o 80 - tavo įdirbis. Kaip tamsoje pataikyti į taikinį? Reikia paleisti kuo daugiau strėlių, tada tikimybė pataikyti didesnė", - sakė verslo konsultantas.
Jo gyvenime buvo panašus sėkmės atvejis. Kai buvo studentas, perskaitė vieno įžymaus Amerikos naujų produktų kūrėjo knygą. Jo kompanijoje mokosi stambiausių pasaulio kompanijų bosai, ir tai labai brangiai kainuoja. Romanas parašė šiam verslo guru laišką. Nedrįso, bet parašė.
Jis atsakė: "Jei būsi Amerikoje, aš tau suteiksiu nemokamas studijas." Po kelerių metų klaipėdietis nuvyko į Ameriką pagal studijų programą, ir verslininkas nepamiršo savo pažado.
"Ar tai laimė? Iš dalies, taip. Bet aš išdrįsau jam parašyti. Nebūčiau leidęs sau svajoti, nieko nebūtų įvykę", - sakė pokalbininkas.
Idėjų generatorių tipai
"Yra žmonių tipas, kuriems tiesiog patinka kurti idėjas, bet ne jas įgyvendinti. Susidūrę su sunkumais, jie gan greitai pasiduoda, bet patiria malonumą iš kūrybinio proceso. Trys metai - mažiausias laikas įgyvendinti idėjai", - sako R. Gaidukas.
Anot jo, jeigu dirbi su šimtu idėjų, viena jų kada nors tikrai taps realybe. R. Gaidukas yra įsitikinęs, kad sekasi tiems, kurie neeikvoja energijos skųsdamiesi, kaip yra blogai. Tai yra psichologinė gynyba - tu nepadarei, bet kalta aplinka. Reikia ieškoti sprendimų, ne pasiteisinimų.
"Man atrodo, kad daugiausia pasiekia užsispyrę ir randantys kontaktus. Ir nebūtinai - itin aukšto intelekto. Prasiveržia vidutiniokai. Paradoksas, bet stebiu savo studentus ir matau, kad pasiseka nebūtinai pirmūnams, o tiems, kurie didžiąją dalį energijos investuoja į bendravimą, visur dalyvauja.
Susipažinę su įvairiais žmonėmis, toli nukeliauja, įgyja neįkainojamos patirties. Ir kaip tik jie tampa vadovais, o pirmūnai - jų pavaldiniais. Nes šiems taip saugiau, jie neturi drąsos išbandymams. Nemoka uždegti kitų ir suburti žmones.
Skaičiau apie vieną verslininką rusą, kuris pradėjo penkis verslus, ir visi bankrutavo. Šeštas buvo sėkmingas, ir jis tai paaiškino: "Aš radau penkis būdus, kaip verslas neveikia, ir pagaliau - kaip jis veikia." Į pralaimėjimus jis pažiūrėjo kaip į galimybę pasimokyti iš klaidų.
Amerikoje noriau duodama paskola verslininkui, kuris jau yra patyręs bankrotą, nes jis žino, kur galima nudegti, o kur - įdėti pinigus. Jeigu tu supyksi ant savo nesėkmės, gyvensi nusivylimu, juo ir misi", - sakė pokalbininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą