Sunkus išsiskyrimų menas

Sunkus išsiskyrimų menas

Pirmosios gyvenimiškosios naujagimio pamokos - tai išsiskyrimo pamokos. Jau pats gimimas - ne kas kita, kaip isšiskyrimas su motinos kūnu.

Nuo pat pirmųjų dienų kūdikis nuolat išgyvena netektis: nutrūksta bambagyslė, mažylį atitraukia nuo krūties, iš akiračio vis pasitraukia tėvai, paskui vaiką atiduoda lopšelin arba auklės globai.

Mažų išsiskyrimų sąrašas vis ilgėja - iki pat mokyklos suolo. Ir visi šie įvykiai papildo vaiko patyrimą, ruošia jį būsimam savarankiškumui.

Nors išsiskyrimų patirtis ugdo asmenybę, dera įvertinti šių išbandymų sunkumą. Jeigu mama išeina, kai vaikelis miega, tai nereiškia, kad jis šito nepastebės.

Atvirkščiai. Vaikui sunku susigaudyti - jam atrodo, kad jį pametė. Tėvai jo gyvenime užima svarbiausią, centrinę vietą.

Nusprendęs, kad jų neteko, jis gali patirti mirtiną siaubą.

Už kiekvieno išsiskyrimo slepiasi aštrus praradimo jausmas. Netgi tuomet, kai vaikas ima suprasti, kad tėvai grįš, ta patirtis lieka labai skausminga. Jeigu pusantrų metų mažylis piktai verkia, kai jūs išeinate, tai visų pirma rodo, kad jis bijo prarasti jūsų meilę ir tą saugumo jausmą, kurį ji garantuoja. Vaikas minta tėvų meile. Nenuostabu, kad gresiantis "alkis" sukelia energingą jo protestą.

Patikimas ryšys

Kad jaustųsi saugus, vaikui būtina žinoti, kad jūs jį mylite ir kad ta meilė nepavaldi laikui. Yra tūkstančiai būdų perduoti vaikui šią mintį.

Nebijokite jo sugadinti tokia akivaizdžia jausmų raiška! Suvokęs, kad mamos ir tėčio meilė - stebuklingas neišsenkantis šaltinis, mažylis nurims ir palaipsniui išmoks reikšti savo prisirišimą ne tokiu audringu būdu.

Lygiai taip pat svarbu kiekvienąkart, išeinant iš namų, aiškiai leisti vaikui suprasti, kad jūs grįšite. Nepamirškite, kad vaikas laiką suvokia kitaip nei mes.

Kai kurių psichologų nuomone, 7-8 valandos, kurias vaikas praleidžia be tėvų, - tas pat, kas mums savaitė.

Todėl labai svarbu, kad vaikas būtų tikras, jog grįšite sutartu laiku.

Jausdamasis saugus, vaikas ne tik sugebės su jumis išsiskirti, bet ir noriai bendraus su kitais vaikais ir suaugusiaisiais. Kuo patikimesnis ryšys, tuo lengviau trumpam išsiskirti.

Jeigu vaikas žinos, jog užima svarbią vietą savo tėvų gyvenime, jis nebus prieš trumpą išvyką į atvirą jūrą - kaip laivelis, buksyruojamas didelio laivo.

O išsiskyręs su tėvais, galės prisirišti ir prie kitų žmonių. Ši taisyklė galioja ir vyresniame amžiuje. Jeigu auklė sugebės tapti artimu žmogumi, ji, kaip ir jūs, padės vaikui jaustis patogiai tarp svetimų veidų.

Rengimas ateičiai

Išsiskyrimus keičia susitikimai, pažįstamus veidus - nepažįstami, žmonių draugiją - vienuma.

Šiame amžiname rate mažylis įgauna neįkainojamos patirties: jis mokosi pasikliauti savo jėgomis.

Kad vaikas tobulėtų kaip visavertė asmenybė, jam būtina išmokti pajusti ir bendravimo, ir vienumos malonumą.

Šis procesas vyksta ilgai ir permainingai.

Netgi vyriausių grupių auklėtiniai vaikų darželiuose kasdien pergyvena išsiskyrimą su tėvais. Jeigu jūs kartu su mažyliu sukursite savus išsiskyrimo ritualus, jeigu jis bus tikras dėl jūsų meilės, palaipsniui supras, jog šie išsiskyrimai visiškai neatima iš jo tėvų, o tik padeda augti.

Be to, palikdami vaiką kitų žmonių globai, jūs demonstruojate, jog pasitikite juo, tikite jo savarankiškumu ir tuo, jog net jūsų nebuvimas jam nesukliudys jaustis laimingam. O tai jau nemažai! Išsiskyrimas su jumis reiškia tik tiek, kad gyvenimas nestovi vietoje.

Devynis mėnesius jūs nešiojote vaiką po širdimi. Dabar atėjo jo eilė saugoti jus savo širdyje: prisiminti jus, su džiaugsmu laukti susitikimo. Kai mamos nėra šalia, vaikas dažnai galvoja apie ją ir, galite neabejoti, tai tęsis dar daugybę metų.

Nuo gimimo iki 3 mėnesių

Kai ateina metas miegoti arba baigiasi maitinimas, kūdikis įsisąmonina, kad gyvenimą sudaro išsiskyrimai ir susitikimai.

Pamažu vaikutis kaupia gyvenimo patyrimą: jeigu tu prisnūdai, tai dar nereiškia, kad tėvai tave paliko; jeigu tave patraukia nuo krūties, tai nereiškia, jog visiškai netekai mamos!

Naujagimis gerai pažįsta jūsų kvapą, balsą, prisilietimą. Ir vis tiek jam dar sunku sudėlioti vientisą mamos paveikslą.

Kai po pertraukos jūs ir vėl atsirandate šalia, jam reikia gerokai pasistengti, kad visus įspūdžius surikiuotų į visumą.

Kuo daugiau su juo kalbėkite. Iki trijų mėnesių vaikutis neprotestuoja, kai mama pasitraukia. Tačiau jis puikiai žino, kad jos nėra šalia!

Būtent todėl reikia kalbėtis su vaiku nuo pat jo gimimo dienos, raminti, aiškinti, kodėl jūs pasitraukėte nuo jo kuriam laikui, ką veikėte.

Nors nesupranta žodžių, mažylis puikiai jaučia tai, ką jam nori pasakyti tėvai.

Jeigu jūs kalbate iš širdies, neabejokite: jis supras. Netgi tuomet, kai jums tenka labai trumpam palikti vaikutį, pasakykite jam tai.

Palikite vaikui prisiminimą apie save: pakabinkite prie lovytės savo drabužį, kuris turi jūsų kvapo. Kai kurios moterys, išvykdamos į komandiruotę, palieka į garso kasetę įrašytą savo balsą.

Pirmuosius tris gyvenimo mėnesius mažylio kitiems žmonėms ilgiau nei porai valandų mama neturėtų palikti.

Nuo 3 iki 8 mėnesių

Mažylis jau gali atskirti savus veidus nuo svetimų, o sulaukęs šešių mėnesių, sugeba atpažinti žmogų, matytą prieš dvi savaites. Jis labai mėgsta bendrauti su mama akis į akį.

O kai jo signalai - šūkaliojimas, raukymasisi, šypsenos, mojavimas rankutėmis - sulaukia atgarsio, - mažylis triumfuoja.

Šį naują ryšį, gimstantį tarp jūsų, psichologai vadina prieraišumu.

Tačiau ir kiti žmonės gali užkariauti vaiko pasitikėjimą - su sąlyga, kad "mamos pavaduotojas" draugaus su juo pagal visas žaidimo taisykles.

Jeigu turite atiduoti vaiką auklės ar lopšelio globai, paruoškite jį naujam režimui iš anksto.
Leiskite vaikui pajusti, jog pasitikite aukle.

Tegu ji ateina 10-ia minučių ansktėliau, kad galėtumėte pasikalbėti bendromis temomis - apie vaiką. Jūsų pokalbis nuramins mažylį.

Jeigu vedate vaiką į kitus namus, pavyzdžiui, močiutei, - paimkite jam mėgstamų žaislų.

Suteikite ypatingą reikšmę susitikimui po išsiskyrimo. Vakare duokite vaikui (ir sau) laiko, kad vėl vienas prie kito priprastumėte.

Pasėdėkite šalia, pabendraukite, tik nepulkite jo bučiuoti, kitaip vaikas padarys išvadą, jog auklė ar močiutė - jam ne pati geriausia kompanija.

Tas pats pasakytina ir apie susitikimą po ilgo nesimatymo: supratingai reaguokite į tai, jog vaikas atrodo abejingas.

Jis neįsižeidęs - tiesiog jam vėl reikia prie jūsų priprasti... Lygiai taip pat elgiamės ir mes, suaugusieji, susitikę su senais draugais po ilgo laiko tarpo.

Išlaikant vaikui įprastą režimą, jį galima palikti pusdieniui, dienai ir netgi savaitgaliui, tačiau tik jam gerai pažįstamiems žmonėms.

Nuo 8 iki 12 mėnesių

Aštuoni mėnesiai - klasikinis svetimų žmonių baimės etapas.

Vieni vaikai ima nenumaldomai verkti, prisiartinus svetimam žmogui, kiti negali atplėšti nuo jo akių arba atsargiai susidomi.

Vaikas suvokia save kaip atskirą nuo mamos asmenį ir jau demonstruoja nuosavas simpatijas.

Tyrimai parodė, kad kai 10 mėnesių mažylis mato nepažįstamus žmones, šalia esant tėvui ar mamai, jis tuoj pat pasuka veidą į jam artimiausią asmenį.

Šiame amžiaus tarpsnyje mažylis padaro dar vieną didelį atradimą: jis jau sugeba nutolti nuo jūsų savo noru. Išmokęs ropoti, atsistoti ir kabindamasis į baldus žingsniuoti, jis pajunta nepriklausomybės skonį. Jis nekantrauja išbandyti savo jėgas, bet... mamos regėjimo lauke.

Nebrukite vaikui jau įvykusio fakto. Kiek galite, venkite netikėtumų: vaikai smalsūs iš prigimties, tačiau nepakenčia permainų.

Jeigu iš lopšelio vaiką turi paimti kažkas kitas, jeigu ruošiatės jį palikti kaimynės priežiūrai, jeigu savaitgalį pas jus svečiuosis giminaičiai, - praneškite jam apie tai iš anksto.
Žaiskite slėpynių!

Vaikas jau žino, kad paslėptas daiktas egzistuoja ir tuomet, kai jis jo nemato, todėl slėpynės - puikus būdas susieti jo sąmonėje tokias sąvokas, kaip dingimas ir atsiradimas.

8-9 mėnesių, o kartais ir vyresnio vaiko stenkitės nepalikti dažnai su kitais žmonėmis, nors kai kurie 9 mėnesių mažyliai visiškai nesunkiai atsisveikina su tėvais kelioms valandoms ar dienoms.

Nuo metų iki trejų

Nors vaikas moka vos keletą žodžių, bet vis geriau supranta išsiskyrimo priežastis. Jo sugebėjimas įsivaizduoti nesamą objektą jau išlavėjęs.

Būtent šis įsivaizdavimas yra kalbos mokymosi pagrindas.

Vaikas jau moka prognozuoti įvykius: jeigu jūs pasiėmėte rankinę - vadinasi, metas skirtis... Taip pat jis jau mokosi įveikti svetimų žmonių baimę, ypač kai jūs džiaugiatės atėjus svečiui.

Būkite tvirti. Jis pyksta, kad išeinate? Tai būdingas šiame amžiuje elgesys: mažylis ima suvokti, kad jūs nepriklausote jam visiškai. Neverta labai sielotis. Jūsų tvirtybė padės išvengti kaprizų grandinės. Negalite išeiti, kai vaikelis verkia?

Nusiraminkite, tos ašaros ne be naudos: jos padeda mažyliui išlieti širdgėlą. Tačiau nepraleiskite tų simptomų, kurie aprašyti skyrelyje "Pagrindas nerimauti".

Duokite jam pažaisti su nuotraukų albumu.

Pusantrų metų vaikas su džiaugsmu fotografijose atpažįsta mamą, broliuką, katytę ir rodo pirščiuku.

Tegu auklė ar močiutė pavarto su vaiku albumą, kai jūsų nėra šalia.

Išbuvusi su vaiku metus ar daugiau, jūs pajutote teisėtą norą pailsėti, pabūti kitoje kompanijoje. Planuodami išvykas, nepamirškite, jog vaiko kantrybė ne begalinė.

Jeigu pabuvęs su seneliais keturias dienas, vaikas pasidaro liūdnas ar ima elgtis blogai, išvada griežta: keturios dienos - dar nieko, o jau penkios - per daug!

Savaitei, bet tik tam žmogui, kurį vaikas myli.

Nuo trejų iki penkerių

Trejų metukų mažylis kalba vis geriau, jau draugauja su puoduku, o kai kurie lanko vaikų darželį.

Vaikui viskas įdomu, jis gyvena 100 km per val. greičiu ir nuo visiško nusivylimo akimirksniu pereina prie džiaugsmingo triumfo.

Jis tvirtai jaučiasi savo fantazijų pasaulyje ir vis labiau linksta į bendraamžius. Būtent šiame amžiuje įgyjami pirmieji tikri draugai.

Vaikai atranda naują pramogą - svečiuotis vieni pas kitus.

Atostogos baigėsi, laikas į darželį, o jūsų mažylis kimbasi jums į sijoną ir verkia? Pasakykite, jog žinote, kaip jam liūdna, kad būdama vaikas irgi nenorėjote skirtis su mama, bet jūs tikrai ateisite jo pasiimti lygiai šeštą valandą.

Jūs geriau žinote, kiek laiko jūsų vaikas gali išbūti be jūsų.

Tai priklauso nuo jo charakterio (vieni labiau savarankiški, kiti mažiau) nuo šeimyninių reikalų (sesutės ar broliuko gimimas - ne pats geriausias laikas išsiskyrimams) ir nuo to, kokie artimi jo santykiai su žmogumi, kuriam jį paliksite.

Pagrindas nerimauti

* Atsisako valgyti

* Blogai miega

* Niekuo nesidomi, nežaidžia, nebendrauja

* Nuolat serga

* Ilgą laiką suirzęs ir nepaguodžiamas

Jeigu bent vienas iš šių simptomų įgavo chronišką pobūdį, pasitarkite su gydytoju ar psichologu.

Sidebar placeholder