Tyrimo metu buvo išanalizuotos 2 776 žmonių gyvenimo istorijos.
Mokslininkai apibrėžė "teigiamos" vaikystės kriterijus: laimės ir ramybės pojūtis šeimoje, pripažinimas tarp bendraamžių, stiprūs draugystės santykiai ir aktyvumas.
Mokytojai sudarė vaikų elgesio bei emocinių problemų sąrašą: nerimas, svajingumas, "neklusnumas", melas, baimė, nepasitikėjimas savimi, atsiskyrimas.
Vėliau tyrėjai išanalizavo informaciją apie tų žmonių vaikystę bei brandą pagal psichinės sveikatos, darbo, asmeninių santykių ir socialinės veiklos charakteristikas.
Buvo prieita išvada, kad paaugliai, kuriuos palankiai įvertino jų mokytojai, vėlesniame amžiuje geriau materialiai apsirūpino, buvo labiau patenkinti darbu, aktyviau dalyvavo socialinėje veikloje nei tie, kurių vaikystė buvo ne tokia rami ir nerūpestinga.
Mokslininkų duomenimis, laimingi vaikai užaugę turi 60 proc. mažiau rizikos susirgti psichikos sutrikimais nei problemiški paaugliai.
Tačiau tyrėjai aptiko ir kitą gana netikėtą aspektą: žmonės, kurių vaikystė buvo laiminga, dažniau skiriasi. Viena iš galimų to priežasčių, mokslininkų manymu, yra ta, kad laimingi žmonės turi stiprų savigarbos jausmą bei daugiau ryžto palikti nelaimingą santuoką praeityje.
Šaltinis: Effekton
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą