Ausyčių krutėjimas rodo motyvaciją
Robotikos žinovui K. Vasiliauskui tik 22-eji, tačiau jau vadovauja beveik dvejus metus veikiančiai Robotikos akademijai. „Anglijoje studijavau politiką ir tarptautinius santykius, bet kuo daugiau pažinau žmones, tuo labiau man ėmė patikti robotai“, – šypteli.
Dabar jis vienas iš trisdešimties pasaulyje sertifikuotų „Lego“ Education akademijos mokytojų – moko mokytojus naudoti „Lego“ ne kaip žaislą, bet kaip mokymosi priemonę.
Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusiame renginyje „Pokalbiai po ąžuolu“ K. Vasiliauskas prikaustė auditorijos dėmesį įtaigiais pasakojimais apie robotus kasdienybėje ir robotais, kuriuos čia pat buvo galima paliesti.
Šiek tiek komiškos ausytės, primontuotos prie specialaus įrenginio. Jutikliai liečia kaktą ir ausies spenelį. K. Vasiliauskas aiškina, jog toks įrenginys kuo puikiausiai gali būti pritaikomas mokyklose, nes vizualiai rodo žmogaus motyvaciją. Jis skenuoja smegenų bangas: jei žmogus labai susikaupęs, jo ausytės, kaip pas gyvūną, būna stačios, jei neįdomu – ausytės nulinksta.
K. Vasiliauskas pasakoja, jog daugelis robotų turi konkrečią paskirtį ką nors daryti, tačiau Japonija sukūrė patį pažangiausią ir brangiausią humanoidinį robotą pasaulyje "Honda Asimo", kuris neturi konkrečios paskirties. Roboto kaina siekia apie du milijonus dolerių.
„Honda Asimo roboto niekur nenaudoja. Jis yra tyrimų objektas, siekis parodyti, ką žmonės jau išmoko, sugeba šioje srityje. Jei žmonėms kartais nutinka egzistencinės krizės, ką daryti su savo gyvenimu, nesijaudinkite – tas pats yra ir robotams. Kuo daugiau turite galimybių, tuo sunkiau susikoncentruoti ir apsispręsti, ką daryti“, – svarsto K. Vasiliauskas.
Robotai – ne kosminė technologija
Prieš renginį „Šiaulių kraštas“ pakalbino K. Vasiliauską.
– Koks robotas jūsų rankose?
– Čia yra vienas iš TOP trijų pasaulyje esančių humanoidinių robotų „Nao“. Idėja buvo sugalvota Prancūzijoje – sukurti robotuką, kuris padėtų mokyti vaikus, turinčius autizmo arba Aspergerio sindromus. Nuo 2007 metų jis buvo paleistas kaip bandomasis variantas, o šiomis dienomis yra pasaulinio robotikos varžybų lygio standartas.
Aspergerio, autizmo sindromais sergantys vaikai beveik negali turėti jokių socialinių interakcijų, nes žmonių veidas jiems yra per daug nenuspėjamas. Mikromimikos, veido išraiškos juos blaško, gąsdina, jie pradeda vengti aplinkos.
Mielą, jaukų veidą turintis robotukas „Nao“ sukuria pozityvų emocinį ryšį. Įvairiausio amžiaus vaikai labai nori su juo bendrauti. Jis moko, kaip pasisveikinti, pamojuoti, kaip reaguoti, kada žmogus nuliūdęs ar džiaugsmingas, kaip apsikabinti, pereiti gatvę – paprasčiausių dalykų, kas sveikiesiems atrodo savaime suprantama.
Šiandien tai yra viena pažangiausių priemonių kurti dirbtinį intelektą. Visi tyrėjai šį robotą gali įsigyti tik tyrimų laboratorijose. Tai kaip pagrindinės mašinos dalys, kurios neturi savo vidaus sielos – kiekvienoje laboratorijoje šis dalių rinkinys atgyja vis kitaip. „Nao“ kaina siekia apie 15 tūkstančių eurų.
– Kas yra robotas?
– Robotas yra bet koks mechaninis įrenginys, kuris atitinka tris savybes. Pirmoji – jutikliais gebėjimas jausti aplinką, taip pat kaip žmonės gali girdėti, matyti, jausti prisilietimus, temperatūrą, kūno poziciją. Antroji – gebėjimas kurti planą pokyčiams aplinkos įvykus. Pavyzdžiui, jei pajaučiame, kad atšalo, einame apsirengti. Trečioji – plano atlikimas.
Bet koks automobilis dar nėra robotas, bet jei jis jaučia aplinką, kiek centimetrų liko iki kliūties, kuria planą, kad priartėjus prie jos tam tikru atstumu reikės stabdyti ar nutolus „gazuoti“, tą planą įgyvendina – jis gali būti vadinamas robotu.
– Kiek mes su robotais susiduriame kasdien?
– Neseniai nukritusio lėktuvo An-2 apžiūros operacijoje Baltijos jūros dugne dalyvavo laivo „Kuršis“ povandeniniai robotai. Panėrę į labai didelį gylį jie galėjo filmuoti vaizdo kamera. Žmogui panerti į tokį gylį praktiškai neįmanoma.
Daugybė žmonių galvoja, kad robotai yra kažkokia kosminė technologija, nukritusi iš labai protingų žmonių, pagaliau pasiekusi mirtingųjų pasaulį. Taip nėra. Paminėjau tris robotų savybes. Kas jas turi? Skalbimo mašina ar močiutė yra labiau robotas? Pažiūrėjus į savybes – močiutė.
Žmonės yra biologiniai robotai. Kuo toliau judame mokslo linkme, tuo labiau tai pamatome – mūsų dalys yra pakeičiamos, galime keisti savo programas, t. y. asmenybę, charakterį. Jei nesame tinginiai, visą laiką atliekame darbus. Robotika yra bandymas atkurti tai, kas jau yra tobula gamtoje.
Robotai tvarkytojai ir psichologai
– Kaip susidomėjote robotais?
– Maždaug prieš penkerius metus, kada gyvenau ir mokiausi Amerikoje, vienas iš mano brolių paprašė parvežti lauktuvių pirmąjį „Lego“ robotuką. Parvežiau, palikau jį broliui su tėčiu žaisti. Jis labai greitai „išžaidė“ ir pamatė, kad jam nebėra kur tobulėti. Vėliau surinkau bendraminčių, atradome mokytoją ir pradėjome Robotikos akademijos veiklą. Joje mes vaikus nuo trejų metų metų mokome, kaip konstruoti robotus.
Gamtoje nėra taip, kad gyvūnai nueina į mokyklėlę, atsisėda prie gyvūnų stalų ir mokosi, ką daryti. Jie mokosi žaisdami, kvailiodami, atlikdami smagias, įtraukiančias užduotis. Akademijoje mokome vaikus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kviečiame juos ne konstruoti robotus, bet konstruoti sprendimus.
Mūsų švietimo sistemoje yra labai daug teorijos. Kadangi laikai pasikeitė, mus pasiekiantys informacijos srautai gerokai išaugo, turi pasikeisti suvokimas apie mokymą – metas informaciją ne kaupti ir ją atsiminti, bet gebėti ją greitai atrasti ir panaudoti. Esame post „Google“ periode – visi pripratę prie momentinio rezultato. Įvedame ko ieškome – atrandame.
Robotika yra puikus būdas, parodantis, kad galima išgauti labai greitą rezultatą nedidelėmis pastangomis. Konstruodami robotus vaikai supranta, kad matematika, fizika, chemija, mechanika gali būti pritaikoma praktikoje.
Mes ugdome vaikus, rodome, kad robotika yra puiki terpė save realizuoti ir auginame tą kartą, kurioje bus didieji išradėjai.
– Kur dabar pasaulyje naudojami robotai?
– Pramoniniai robotai dirba pačiose moderniausiose gamyklose. Daug dirbama logistikoje, kur milžiniškuose sandėliuose robotai skenuoja prekes, jas sudėlioja, internetu padarius užsakymą nuvažiuoja jas paimti ir įdeda išsiųsti. Robotai lituoja mūsų kompiuterių plokštes, surinkinėja automobilius – atlikinėja monotonišką darbą, kurio žmogus nesugebėtų atlikti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Medicinoje robotai padeda atlikinėti eksperimentus, operuoti. Net robotukas „Nao“ padėjo plintant Ebolos virusui – iš pacientų vaikų paimdavo mėginėlius. Robotai negali pernešti ligos, nes yra ne biologiniai.
Fukušimoje sprogus atominei elektrinei taip pat bandyta panaudoti robotus. Jie leisti į reaktorius, kuriuose įvyko katastrofa, deja, nepavyko apskaičiuoti radiacijos poveikio – vietoje numatytų šešių valandų veikimo robotai veikė kur kas trumpiau. Dabar populiariausias buityje yra robotas dulkių siurblys.
– Ar robotai ilgainiui gali pakeisti žmogų darbinėje veikloje?
– Visas pasaulis varomas racionalumu ir efektyvumu. Vieni žmonės bijo, kad juos pakeis robotai, bet jie turėtų bijoti to, kad jų darbas pakeičiamas mašinomis. Yra daugybė sričių, kur robotai negali pakeisti žmonių: kūrybiškumas, komunikavimas, problemų sprendimas, kritinių situacijų valdymas – tai robotai dar negreitai pradės daryti.
Kita vertus, robotai, mus pakeitę nuobodžiausiuose rutininiuose darbuose, pridės mums laiko, kuris yra pats brangiausias dalykas. Jį galėsime skirti patiems artimiausiems, brangiausiems žmonėms.
– Kiek sparčiai robotai tobulėja? Jau prieš metus rašyta, kad dirbtinis intelektas buvo labai arti prie Alano Tiuringo testo išsprendimo ribos – jam beveik pavyko apsimesti žmogumi.
– A. Tiuringo testas tikrina, ar dirbtinis intelektas gali įtikinti grupę žmonių, kad yra gyvas. Pranešama, kad testas yra išspręstas, bet tai tik kompiuterinės konsolės ekrane. Tai reiškia, kad robotas dar nėra panašus į žmogų, iki to dar reikia gerokai pasistūmėti.
Pasaulyje daug svarstoma, ar tai nebus džinas, išleistas iš butelio. Aš taip nemanau. Technologijos yra evoliucija. Seniau mums reikėjo daugybės tūkstančių metų prisitaikyti prie aplinkos, žmogaus sukurtų technologijų dėka tai galėsime padaryti daug greičiau.
Dirbtinio intelekto dėka galime atlikti milijardus skaičiavimų per kelias sekundes, taip išrasti vaistus nuo mirtinų ligų, išspręsti energetikos, taršos problemas.
Įsivaizduokite savo telefoną prieš penkerius metus. Kaip patobulėjo telefonai, kompiuteriai, pasikeitė mūsų gyvenimas, kas bus dar po penkerių metų?
Būtent robotukas „Nao“ buvo pirmasis prototipas socialiniams robotams – namų tvarkytojams, kurie rūpinsis ne tik namų tvarka, bet ir mūsų emociniu intelektu. Kai bus sunku, robotukas gali padėti išklausyti, turėdamas prisijungimą prie interneto, neriboto kiekio informacijos, galės pateikti geriausius sprendimus, kaip tvarkytis su įvairaus pobūdžio problemomis. Jie ne jaus, bet žinos atsakymus.
Robotai supanašės su žmonėmis
– Mokslininkų teigimu, 2050 metais robotai iškils kaip atskira rasė. Ką apie tai manote?
– Dažnai svarstoma, kas tas vaiduoklis mašinoje – ar yra siela žmogaus kūne, ar esame tik biologinės mašinos? Kas iš tikrųjų yra gyvybė?
Jei toliau judėsime tokiais tempais, įvyks lūžis kvantiniuose kompiuteriuose, visai realu, kad robotai iškils kaip nauja gyvybės rūšis. Žiūrint iš praeities taško, seniau žmonės negalvojo, kad skirtingos odos spalvos žmonės bus lygiaverčiai su baltaisiais.
Greičiausiai ateityje robotų mes net neatskirsime arba patys supanašėsime su mašinomis. Turėsime bionines rankas, plaučius, širdis – gerokai patobulintas savo formas, kad prisiderintumėme prie kosminių kelionių, pasikeitusių klimato sąlygų.
– Robotikos specialistas ir rašytojas Deividas Levy prognozuoja, kad 2050-aisiais žmonės su robotais ne tik mylėsis, bet ir tuoksis. Kiek tai realu?
– Tai įmanoma. O kodėl gi ne? Kodėl kažkam tai turėtų trukdyti, jei žmogui, kuris tai daro, gerai. Aš į ateitį žiūriu optimistiškai – nebus taip, kaip buvo, gali būti labai kitaip, bet nebūtinai blogai. Neabejotinai ateityje bus labai įdomu!
– Kodėl žmones baugina futuristinis scenarijus, kad robotai prilygs žmogui?
– Kai Amerikoje pas indėnus atėjo baltieji žmonės, pažangesnė rasė, jų akimis galbūt tai buvo robotai. Visą laiką vyksta pokyčiai, tai natūralus dalykas. Tikėkimės, kad robotai nebus tokie žiaurūs, kokie yra žmonės.
– Karinė pramonė lygiai taip pat gali panaudoti robotus, tik ne gerais tikslais?
– Aš linkęs, kad kovotų ne žmonės prieš žmones, bet robotai prieš robotus. Tai bus nebe mėsų kova, bet intelektų kova. Kuo labiau pasitikėtumėte – ar mašina, kuri nedaro klaidų, ar žmogumi, kuris gali būti nenuspėjamas?
Robotai niekada nedaro klaidų. Jas daro žmonės, kurie sukuria robotus.
– O jei jie pranoks kūrėjus?
– Žmonės yra riboti – esame pažeidžiami išorinio pasaulio, turime daug ligų, senstame... Manau, dirbtinio intelekto tikslas ir yra – perlipti žmogaus limitus, padėti judėti toliau.
– Koks jūsų futuristinis ateities scenarijus?
– Visą laiką galime pasirinkti – bijoti to, ko nežinome, laukti to, arba grožėtis ir stebėtis. Aš renkuosi labai smalsiai žiūrėti. Kiekvieną dieną atsibundu ryte, prisijungiu save prie interneto ir žiūriu, kas nutiko pasaulyje. Tokiais tempais, kokiais dabar judame, niekada pasaulis nejudėjo.
Norėčiau, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje mes būtume pažadinti žmonių prigimtinio kūrybiškumo. Man nepatinka faktas, kad dauguma mūsų tampame nebe kūrėjais, bet vartotojais. Aplink mus daugėja išmaniųjų technologijų, bet kuo toliau, tuo labiau, mažiau nutuokiame, kaip jos veikia. Net nenorime suvokti, tik tuo naudotis. Suvokdami, ką darome, pasiektume pozityvių rezultatų.
– Bet robotai skatins tinginystę?
– Pasaulyje didžiausi išradėjai yra didžiausi tinginiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą