Kaip pavyzdį galima pateikti Lietuvininkų aikštėje pastatytą paminklą Martynui Mažvydui. Paminklas ir ant jo esantis užrašas liudija lietuvių tautos padėką pirmosios lietuviškos knygos autoriui, kuris žvelgdamas į mus su knyga rankoje tarė: "Broliai, seserys! Imkit mane ir skaitykit..." Paminklo didingumą pabrėžia skulptūros pakylėjimas ant granitinio pjedestalo. Sumaniai parinkta vieta, kaip ir dera didžiam epochos milžinui - erdvi Lietuvininkų aikštė.
Kitas pavyzdys - paminklas Simonui Dachui ir jo eilėraščio herojei Taravos Anikei. Jos skulptūra, pastatyta ant postamento, savo žavesiu traukia prie savęs visus, jos fone noriai įsiamžina jaunavedžiai, miesto svečiai.
Deja, ne visur taip gerai. Neseniai Liepų gatvės pradžioje prie sienos "patupdyta" skulptūra Jurgiui Zauerveinui neatspindi pagarbos poetui, kuris būdamas kitos tautybės (vokietis), matydamas, kaip Mažojoje Lietuvoje vyksta germanizacija, engiama lietuvių kalba, stojo ją ginti, žadino lietuvių nacionalinį sąmoningumą. Jo eilėraštis "Lietuviais esame mes gimę" tapo Klaipėdos krašto himnu. Manau, kad ši vieta netenkina ir skulptūros autoriaus.
Tokiam Lietuvos bičiuliui ir užtarėjui už jo nuopelnus Mažajai Lietuvai paminklą derėjo pastatyti ant pjedestalo ir parinkti kitą - vaizdingesnę vietą. Taip ne tik būtų pagerbtas poetas, bet dar viena skulptūra papuoštų miestą. Kaip vienas iš variantų galėjo būti Lieptų gatvės pradžia, kur kadaise stovėjo paminklas karaliui Vilhelmui I. O gal kai kas mano kitaip? Gal to nėra vertas?
Be to, trūksta ir informacijos. Užrašas ant skulptūros mažai ką sako, nes ne kiekvienas žino J. Zauerveiną, kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai, kaip ir daugelis mano paklaustųjų nežinojo, kam skirta ir ką įamžina prie Biržos tilto pastatyta "Arka".
Apie tai reikia pagalvoti.
Kazimieras KAŠYS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą