Gyventojai su kaimynais beveik nebendrauja, bet pagalbos tikisi

Tik trečdalis apklaustųjų pripažino, kad su savo kaimynais (keliais ar daugeliu) bendrauja daug, draugauja šeimomis. Kaimynus pažįsta, tačiau tik sveikinasi arba bendrauja tik ištikus reikalui arba visai nebendrauja 66 proc. apklausos dalyvių.

Nepaisant to, butų gyventojai tikisi, kad jei kaimynai pamatytų gaisrą bute ar iš jo bėgantį vandenį, 85 proc. kaimynų apie nelaimę praneštų avarinėms tarnyboms, 61 proc. paskambintų pačiam nelaimės ištikto buto savininkui ir 33 proc. imtųsi tuoj pat likviduoti nelaimę patys, teigiama „Lietuvos draudimo“ pranešime.

Respondentai tikisi, kad panašiai jų kaimynai elgtųsi ir jei pamatytų, kad į kaimyno butą laužiasi vagis: skambintų policijai (81 proc.), praneštų buto savininkui (54 proc.), o 27 proc. imtų garsiai šaukti ir žadinti kitus kaimynus, taip tikėdamiesi užkirsti kelią vagims ar juos išgąsdinti.

„Tyrimo, kurį atlikome, duomenimis, tie gyventojai, kurie nėra apdraudę savo buto, tiki, kad jų turto saugumą užtikrina bute laikomas šuo, balkonuose ar ant langų įrengto grotos, šarvo tipo durys. Tie, kurie būstą draudžia, dažniau nei kiti buto apsaugą patiki ne šunims, o profesionalioms apsaugos sistemoms“, – daugiabučių gyventojų elgsenos tendencijas komentuoja „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Nors itin artimų santykių daugelis su kaimynais nepalaiko ir šeimomis nedraugauja, vis dėlto dauguma butų gyventojų turi kaimynų telefono numerius ir, nelaimės atveju, galėtų nedelsiant su jais susisiekti. 22 proc. apklaustųjų kaimynams yra patikėję atsarginius savo buto raktus.

Išvykdami į kelionę atsarginius raktus nuo buto gyventojai dažniausiai patiki giminaičiams (61 proc.). Tik mažuma išvykdami apsaugą patiki saugos firmai (9 proc.) ar slepia raktus kokioje nors slaptoje vietoje (4 proc.), darbovietėje (2 proc.). Pastebima, kad tie gyventojai, kurie yra apdraudę savo butus, atsakingiau rūpinasi jų saugumu – aktyviau naudoja kelias saugumą, jų manymu, garantuojančias priemones.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra apdrausta 22 proc. butų. Tiesa, nuosavus namus gyventojai draudžia dažniau nei butus – apdraustų namų yra 49 proc. Dažniausiai pasirenkamas tik pastato draudimas, nes to reikalauja būsto paskolas išdavę bankai, o namuose ar butuose esantis turtas draudžiamas maždaug 2 kartus rečiau. 18 proc. papildomai pasirenka ir civilinės atsakomybės draudimą, gelbėjantį, jei apliejamas ar kitaip dėl netyčinių veiksmų apgadinamas kaimyno butas.

Apklausos duomenimis, 32 proc. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų savo buto nedraudžia ir neketina to daryti. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – pinigų draudimui trūkumas ir viltis, kad nelaimės įvyksta retai ir juos aplenks.