„Norime, kad vaiko atėjimas į šeimą būtų prilyginamas vaiko gimimui. Tačiau nuo sausio pirmosios įsigaliojus naujai tvarkai, jei paliksi darbą ir pasiimsi atostogas, už tris šimtus keturis eurus, vargiai išgyvensi, ypač esant sunkesniems vaiko poreikiams“, - sako Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus, pridurdamas, kad šiuo metu egzistuojanti tvarka diskriminuoja įtėvius ar šeimas, norinčias įsivaikinti bei globoti vaikus.
Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos atstovų nuomone, dabartinė vaiko priežiūros atostogų tvarka nuolatiniams globėjams bei įtėviams yra juos diskriminuojanti biologiniu keliu vaikų susilaukiančių tėvų atžvilgiu.
Finansinis nestabilumas
„Dabartinė sistema suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam iš įtėvių gauti dvidešimt keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau jiems yra apribotos išmokos – per mėnesį mokama nustatyta 304 eurų suma. Išmokos nėra susietos su įtėvių gaunamomis pajamomis, nuo kurių yra mokami tokie patys mokesčiai, kuriuos moka ir biologiniu keliu vaikų susilaukiantys tėvai. Dabartinė sistema šeimai kuria finansinį nestabilumą ir nesaugumą“, – sako Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus.
Anot jo, dabartinė vaiko priežiūros atostogų tvarka nuolatiniams globėjams bei įtėviams yra juos diskriminuojanti biologiniu keliu vaikų susilaukiančių tėvų atžvilgiu. „Vaiko priežiūros atostogų principai yra skirtingi biologinėms šeimoms ir toms, kurios ruošiasi įsivaikinti. Šį principą mes taip pat kvestionuosime ir bandysime pakeisti, kad šeimos, kurios pasiima vaiką iš globos institucijos, nesijaustų diskriminuojamos. Nes žmonės, kurie įvaikina vaikus, lygiai taip pat moka mokesčius, „Sodros“ įmokas, todėl iš valstybės turėtų gauti ir garantijas, ypač kai ryžtasi sudėtingam, tačiau prasmingam gyvenimo žingsniui“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.
Vyresnieji lieka už borto
Anot T.Rimkaus, kai lauki biologinio vaiko, gali išeiti motinystės atostogų dar prieš gimdymą. Globojamo arba įvaikinto vaiko atveju atostogos šiek tiek kitokios, nes yra skirtos vaiko prieraišumo užmezgimui, įvairių problemų kaip raidos sutrikimų sprendimui, taip pat adaptacijos periodui.
„Mes neprašome specialių išmokų, o norime, kad vaiko atėjimas į šeimą būtų prilyginamas jo gimimui. Atlikome tyrimą, kad pažiūrėtume, kiek užtrunka adaptacinis periodas. Optimaliausias variantas – vieneri metai. Be to, lietuviai stengiasi įsivaikinti kuo mažesnius vaikus – iki dvejų metų, kad turėtų galimybę pasinaudoti pilnomis atostogomis su kompensuojamu darbo užmokesčiu. Todėl vyresni vaikai lieka už borto. Nuo sausio pirmosios įsigaliojus naujai tvarkai, jeigu šeima išeis iš darbo ir pasiims atostogas, už tris šimtus keturis eurus, vargiai išgyvens, ypač esant sunkesniems vaiko poreikiams“, - sako T.Rimkus.
Kai išmokos apribotos ir nesusietos su gautomis pajamomis, baiminamasi, kad įvaikintojai gali būti įsprausti į kampą kuo greičiau grįžti į darbo rinką, jog šeima nejustų finansinės destabilizacijos.
„Atostogų bei išmokų tvarka neturi būti veiksnys, turinti įtakos įvaikinamųjų amžiaus pasirinkimui. Mat dėl finansinės situacijos įtėviai stengsis atostogose būti kuo trumpiau, vadinasi, gali pristigti ryžto įsivaikinti vyresnius, turinčius rimtesnių raidos sutrikimų vaikus“, – teigia M.Navickienė.
Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija, bendradarbiaudama su savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, atliko tyrimą. Jo metu buvo apklausta 237 įtėvių ir nuolatinių globėjų iš visos Lietuvos.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad tėvų netekę vaikai susiduria su įvairiais raidos iššūkiais, tad nuolatiniams globėjams bei įtėviams tenka nedelsiant spręsti susikaupusias rimtas tiek psichologines, tiek fiziologines, tiek ugdymo ir kitokias problemas. Deja, ne visos reikalingos paslaugos yra prieinamos, o jeigu ir prieinamos, pavėluotai. Problemoms dar labiau pagilėjus, deja, kartais ir negrįžtamai“, – tikina T.Rimkus. Tyrimo duomenimis, labiausiai aktualios, tačiau sunkiai prieinamos paslaugos – specialaus ir socialinio pedagogų paslaugos vaikams nuo 7 iki 9 metų. Įtėviai bei globėjai taip pat pasisakė, kad praktiškai nėra valstybės finansuojamų arba nebrangių užsiėmimų sutrikusios raidos vaikams.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys:
- Šeimos nori, kad įsivaikinimo laikotarpiu, kuris reikalingas adaptacijai, jų netektos pajamas būtų kompensuojamos iš biudžeto, tai yra iš socialinio draudimo. Tai tikrai svarstytinas klausimas, tiesa, ar tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir gimusiam vaikui. Turbūt sutinkame su tuo, kad gimusiam vaikui arba kūdikiui, kuris yra įsivaikinamas, reikalingas vienoks mechanizmas, o vyresnio amžiaus vaikui - kitoks. Šiuos dalykus reikia detaliai apsvarstyti ir pažiūrėti, kiek yra biudžete pinigų ir ką rekomenduoja mūsų specialistai.
Socialinio draudimo įstatymas buvo numatytas tiems, kad paskatintų gimstamumą ir sudarytų galimybes auginti gimusius vaikus. Tokia buvo jo pagrindinė idėja. Po to mes jį pildėme, tvarkėme, šiek tiek sumažinome ir įtraukėme kai kurias kitas grupes. Dabar įtraukėme ir senelius. Visa tai atsiremia į pinigus, nes šiuo metu socialinio draudimo biudžete šioje eilutėje išlaidos viršija pajamas, jos dengiamos pensininkų sąskaita. Draudimas negali veikti nuostolingai, nes jis kitaip semia iš kitų eilučių, o ta kita eilutė - pensijos. Tai dabar yra klausimas, ar vaikai, ar pensininkai? Pasirinkimas - sudėtingas.
Tarp kitko
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius – 8870. Globojami (rūpinami) vaikai šeimose – 5592, globėjų (rūpintojų) šeimos – 4369, iš jų vaiko giminaičiai – 2991, artimieji giminaičiai – 2153. Šeimynose globojami (rūpinami) vaikai – 435; Institucijose globojami (rūpinami) vaikai – 2830, iš jų 84 bendruomeniniuose vaikų globos namuose - 490 vaikai. Vaikų iki 3 metų, kuriems laikinoji globa institucijoje trunka ilgiau negu 3 mėnesiai – 53 vaikai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą