Kremliaus karas su moterimis

Kodėl #MeToo aplenkė Rusiją?

Kai 2017 metų vasarį Rusijoje buvo dekriminalizuotas buitinis smurtas, socialinius darbuotojus, užsiimančius moterų teisių apsauga, išgąsdino nauja jų ginamųjų pozicija. Kai žemutiniuose Rusijos parlamento rūmuose, Dūmoje, projektas buvo patvirtintas 380 balsų dauguma prieš 3, prezidentas Vladimiras Putinas pats pasirašė projektą.

Naujuoju įstatymu buvo iš naujo apibrėžta smurto prieš šeimos narius samprata: veiksmai, kurių metu nelūžta kaulai ir kurie vyksta ne dažniau, nei sykį per metus, nėra baudžiami rimtomis bausmėmis. Blogiausiu atveju smurtautojai turi sumokėti baudą, siekiančią apie 450 eurų, praleisti 10 – 15 dienų kalėjime ar atlikti benduromeninius darbus. Ir tai tik tuo atveju, jei teismas palaiko aukos pusę. Tačiau taip nutinka retai, rašo „Foreign Policy“.

Šis pokytis smarkiai pablogino moterų, kenčiančių nuo smurto ir išnaudojimo, situaciją, teigė su buitiniu smurtu kovojančios organizacijos „Vilties burė“ atstovė Natalija Pankova. Vladivostoke gyvenanti moteris prižiūri dešimt regione esančių moterims ir vaikams skirtų krizės centrų.

Natalija Pankova ir jos kolegos stengėsi įžvelgti šviesiąją įstatymo pusę. „Na, buitinis smurtas valdančiuosiuose sluoksniuose bent jau aptariamas“, – sakė moteris.

Vis dėlto šeimos teisininkai ir moterų teisių gynėjai tiki, kad įstatymas yra kritinis taškas Rusijos moterų teisių atžvilgiu bei itin niūrus valdančiųjų viršūnėlės pasiųstas signalas moterims, kad jų gyvenimai stokoja vertės. Pasak Žmogaus teisių sargų, Rusijoje kasmet nuo smurtautojų rankos miršta bent 12 000 moterų. Tikėtina, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Per pastarąjį pusmetį Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose, Azijos dalyse ir Afrikoje nusirito #MeToo judėjimas. Tačiau Rusijos žmogaus teisių aktyvistai baiminasi, kad ši banga Rusiją paprasčiausiai apėjo.

Feminizmo istorija yra komplikuota ir kupina paradoksų. Iki šiandien vidutinė Rusijos moteris – netgi tikinti lyčių lygybe – šį žodį vertino su panieka. Daugelis feminizmą įsivaizdavo kaip agresyvų Vakaruose vykdomą moteriškumo ir Rusijos nuostatų, kuriose moterys skatinamos motinystę vertinti kaip svarbiausią savo prioritetą, sistemos puolimą. Taip pat feminizmas žvelgiant iš Rusijos perspektyvos atrodė atsilikęs, mat čia moterys seniai buvo gavusios teises, dėl kurių Vakaruose dar ilgai vyko kova.

Štai balsavimo teisė visiems Rusijos vyrams ir moterims buvo suteikta 1917 metais, bolševikinio perversmo išvakarėse. Paėmę valdžią bolševikai moterims suteikė įvairias papildomas laisves, kai kurias – anksčiau niekur negirdėtas, tokias, kaip teisė į abortus. Sovietų Sąjungos 1936 metų konstitucijoje buvo skelbiama, kad moterys ir vyrai yra lygūs, bei įteisintos apmokamos motinystės atostogas bei nemokama vaikų priežiūra darbovietėje.

Tačiau šie faktai nekeičia niūrios tiesos apie dabartinę Rusiją. Čia „moteris turi vieną vaidmenį: būti paklusnia ir nuolankia, žinančia savo vietą“, sausio mėnesį rašė Jevgenija Albats, liberalaus laikraščio „New Times“ redaktorė.

Vladimiras Putinas, kurį remia atgimstanti Rusijos Ortodoksų bažnyčia, daugeliu atžvilgiu valstybę padarė konservatyvesne. Pasak „Vieningos Rusijos“ partijai priklausančios teisininkės Oksanos Puškinos – šioje neopatriarchalinėje sistemoje tiesiog klesti lyčių stereotipai. Apibūdindama parlamento šeimos, moterų ir vaikų komitete įsitvirtinusią nuomonę, Oksana Puškina teigia, kad „vyras turi būti vyriškas ir stiprus, tuo tarpu moteris turėtų būti moteriška motina“. Tai, anot jos, tik reprezentuoja „milžinišką trukdį moterų teisės plėtroje ir visiškai stabdo moterų galimybes užimti aukštas pozicijas visuomenėje“.

Kai atėjo laikas balsuoti dėl pokyčių buitinio smurto įstatyme, Oksaną Puškiną fiziškai supykino vien tai, kad jei reikės žiūrėti į savo kolegų deputatų akis – ji pasiliko namie. „Aš buvau sutraiškyta!“ – sako moteris. Šiuo metu ji dirba kartu su panašiai mastančiais politikais ir aktyvistais, kurie dirba ties nauja priemone, nukreipta į buitinio smurto prevenciją.

Jų kova su Vladimiro Putino nuoga krūtine pirmyn stumiamu mačo įvaizdžiu yra labai nelygi. Užsienyje tokie kovotojai yra remiami, tačiau namuose jų pastangos palydimos nuolat ir sparčiai augančia. Rusijos prezidentas dar vasarį pokštavo apie išprievartavimą, gyrėsi, kad Rusijos prostitutės yra geriausios pasaulyje ir menkino moterų galimybes dėl menstruacijų.

Ko gero nereikia stebėtis, kad kai socialiniuose tinkluose 2017 metų spalį pratrūko Harvey Weinsteino išprovokuotas #MeToo judėjimas, Rusijoje tiek vyrai, tiek didžioji dauguma moterų, kaltino aukas. Šalia Jungtinių Valstijų ambasados moterų grupė net išsirengė. Viena iš jų iškėlusi laikė plakatą: „Harvey Weinsteinai, sveikas atvykęs į Rusiją.“

Moterys, mėginusios atskleisti savo #MeToo istorijas, buvo pasitiktos su pašaipa ir grasinimais. 2017 metų sausį septyniolikmetė Diana S. pasirodė populiariame Rusijos pokalbių šou ir papasakojo, kaip ją išprievartavo 21 metų amžiaus vyras. Internetiniai komentatoriai, tinklaraštininkai ir valstybės valdoma žiniasklaida iš karto ėmė kaltinti merginą. Rusijos „Burger King“ padalinys netgi sukūrė parodiją, kurioje merginos, pasakojančios, kiek alkoholio suvartojo tą naktį, vaizdinys panaudotas reklamai, kurioje rodoma, kiek ilgai tęsis nuolaidos maistui („Burger King“ reklamą pašalino, tačiau merginos taip ir neatsiprašė). Spalį dvylikametė Anastasija pasirodė visos valstybės mastu transliuojamame pasimatymų šou. Ji publikai pasakė, kad ji ir jos vienišas tėvas dažnai šneka apie tokias temas, kaip feminizmas. Vėliau iš skaitytojų ji susilaukė grasinimų mirtimi.

Nepaisant bauginimų, kai kurios Rusijos moterys – ypatingai tūkstantmečio kartos atstovės Maskvoje ir Peterburge – mėgina kovoti su mizoginija. Po sausį buvusio vaikino įvykdyto kraupaus devyniolikmetės Tatjanos Strakovos nužudymo, šimtai Rusijos moterų socialiniuose tinkluose įkėlė savo nuotraukas vien su apatiniais ir grotažyme #ThisIsNoReasonToKill.

Vis dėlto mėginimai sukurti Rusišką #MeToo formą geriausiu atveju yra embrioniški. Vasarį, po to, kai moterys žurnalistės papasakojo, jog parlamente prie jų priekabiavo teisininkas Leonidas Slutskis, ne tik neatsirado reikalavimų, idant jis nusišalintų nuo pareigų, bet kitas Dūmos deputatas, Igoris Lebedevas, net pasiūlė uždrausti toms žurnalistėms rašyti apie teisėkūrą. Leonidas Slutskis ir kiti parlamentarai socialiniuose tinkluose po to ėmė dalintis įrašais, kuriuose gyrėsi, kiek moterų žurnalisčių jie galėtų „paimti“.