Tačiau paaiškėjo, jog mirusįjį Prancūzijos teritorijoje gali vežti tik akredituota įmonė, t.y. patys prancūzai. Jie pasiūlė parskraidinti kūną už 10 tūkstančių eurų arba palaidoti kaip neatpažintą.
Po šio įvykio žuvusiųjų kūnų pervežimo klausimas bus svarstomas Europos Parlamente.
Mirties aplinkybės – neaiškios
Viktoras Jasulaitis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju vienoje Šiaulių krovinių gabenimo įmonėje. Naktį į vasario 8-ąją krovininiu sunkvežimiu užsuko į poilsio aikštelę Vitrolles kaimelyje, netoli Marselio. Vasario 9-osios vakarą Burnių kaime gyvenantys vaikino tėvai gavo pranešimą, kad jų sūnus žuvo.
Informacija buvo labai šykšti. Suprato, kad jį, einantį automagistrale, partrenkė automobilis. Mirė dėl kaukolės lūžio.
Tikslesnės savo sūnaus mirties priežasties tėvai nežino ir dabar. Gavo tik mirties liudijimą ir dviejų sakinių išvadą apie mirties priežastį.
„Belieka tik spėlioti, – redakcijai sakė žuvusio vaikino mama Vanda Jasulaitienė. – Kai pamatėme palaikus, išsigandome. Kad taip suniokotų kūną, turėjo pervažiuoti keli automobiliai. O gal jį kas užpuolė, užmušė, po to numetė į magistralę?“
Tėvams iki šiol kyla daug klaustukų. Aišku tik viena, kad sūnaus nebėra, ir jo žūties aplinkybių svetimoje šalyje niekas išsamiau netirs. Vaikinas šią paslaptį nusinešė į kapus.
LIKIMAS: 25 metų Viktoras Jasulaitis per brolio vestuves nė nenujautė, kad toli nuo Lietuvos, svetimoje šalyje, jo laukia tragiškas likimas, o paskutinė jo kelionė į Lietuvą atvers tik Europos Parlamente išsprendžiamą problemą. Jasulaičių šeimos nuotr.
Mirusįjį išvežti gali tik prancūzai
Jauno sūnaus netekusių tėvų skausmą dar labiau paaštrino kūno parsigabenimo problemos.
Artimieji kreipėsi į Vilniuje įsikūrusią mirusiųjų pervežimo įmonę „Paskutinė kelionė“. Ji pažadėjo kūną parvežti už 7000 litų.
Tačiau susisiekus su kūną paėmusiais Prancūzijos laidojimo namais, paaiškėjo, jog Lietuvos bendrovė negalėtų veždama palaikus kirsti Prancūzijos sienos. Reikia akreditacijos.
Laidojimo namai pasiūlė parskraidinti palaikus į Lietuvą už 10 tūkstančių eurų arba jų sūnų palaidoti Prancūzijoje kaip neatpažintą.
Kaime gyvenančiai Jasulaičių šeimai 10 tūkstančių eurų būtų neįmanoma finansinė našta. Tėvai jaudinosi ir dėl grėsmės, kad laidojimo namai nelaikys jų sūnaus kūno ir tikrai palaidos neatpažintųjų kape. Nerimas kankino keliolika dienų, kol pagaliau palaikai pasiekė Lietuvą.
Palaikus įsipareigojusi parvežti vilniškė įmonė „Paskutinė kelionė“ ieškojo alternatyvų. Kadangi kitose Europos šalyse mirusieji be problemų gali kirsti sienas, vestos derybos, kad Prancūzijos bendrovė kūną atvežtų iki kitos Europos šalies, o tuomet palaikus paimtų Lietuvos įmonė.
Prancūzijos laidojimo namai pasiūlė už 4000 eurų palaikus atvežti iki Vokietijos sienos arba už mažesnę kainą iki Italijos sienos.
Sutarta, jog Lietuvos įmonė vaikino kūną pasiims iš Italijos, kad tėvams jų sūnaus paskutinė kelionė atsieitų pigiau. Pati įmonė sutiko avansu sumokėti prancūzams, o paskui sumokėtą sumą gauti iš tėvų.
Spekuliacijos mirusiųjų kūnais
Tarptautinės kompanijos „Paskutinė kelionė“, užsiimančios mirusiųjų palaikų pervežimu visoje Europoje, direktorė Ailona Rybakova „Šiaulių kraštui“ sakė, jog tokiu būdu Prancūzija saugo savo rinką.
„Kiekviena šalis turi savas taisykles, – sakė A.Rybakova. – Kai kur jos liberalesnės. Kai kur – labai griežtos. Pavyzdžiui, Ispanijoje už kūno atidavimą ritualinių paslaugų įmonės prašo 3000 eurų ir reikalauja, kad iš jų būtų perkamas cinkuotas karstas. Panašios taisyklės ir Portugalijoje. Prancūzijos laidojimo namai pasielgė dar palyginti humaniškai, nes leidosi į derybas, sutiko atvežti kūną iki kitos šalies sienos.“
Pasak „Paskutinės kelionės“ direktorės, jų bendrovei tenka pargabenti įvairių šalių piliečių kūnus – ir latvių, ir lenkų, kartais olandų ir kitų vakariečių. Svetur žuvusiųjų lietuvaičių pasitaiko maždaug po porą per mėnesį.
Už sūnaus kūno pargabenimą Jasulaičiai Prancūzijos laidojimo namams sumokėjo 2431 eurą ir 7000 litų Lietuvos įmonei „Paskutinė kelionė“.
Tačiau V.Jasulaitienė sako buvusi pakraupusi, kai pamatė taip suniokotus ir nepagarbiai į cinkuotu karstu vadinamą dėžę sukrautus savo sūnaus palaikus.
„Palaikai buvo ne sutvarkyti, o tiesiog išniekinti. Ir už tai dar mes turėjome sumokėti Prancūzijos įmonei, – piktinosi V.Jasulaitienė. – Jeigu jau mes įstojome į Europos Sąjungą, tai kodėl negalima sudaryti sutarties dėl mirusiųjų pervežimo?“
Prancūzų pateiktoje sąskaitoje rašoma, kad kūnas balzamuotas, paruoštas laidoti.
Tačiau, kad paruoštų šarvojimui Kelmėje įsikūrusi ritualinių paslaugų įmonė turėjo samdyti specialistus, o neįgalūs tėvai turėjo sumokėti dar netoli dviejų tūkstančių už karstą ir palaikų sutvarkymą.
Problemą spręs Europarlamentas
Rūpintis žuvusio sūnaus palaikų pargabenimu Jasulaičių šeimai padėjo Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys verslininkas Borisas Markulis. Jis tiesiogiai dalyvavo ieškant vežėjų ir sprendžiant kitas problemas.
„Sakoma, jog dviejų dalykų negalima išvengti – mokesčių ir mirties, – svarstė Borisas Markulis. – Bet mokestis ir už tai, kad numirei svetimoje šalyje, jau visai nenormalu. Skausmo prislėgti mirusiųjų artimieji moka šiuos žeminančius mokesčius. Bet ar tai teisėta?“
B.Markulis kreipėsi į Europarlamentą. Viena parlamentarių, dėl artėjančių rinkimų nenorėjusi viešinti savo pavardės (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), jau parengė ir pateikė svarstyti klausimą „Dėl mirusių Europos Sąjungos piliečių pervežimo ES teritorijoje.“
„Laisvas asmenų judėjimas ir bendra atviros konkurencijos vidaus rinka yra vieni iš pamatinių ES principų, kuriuos įgyvendina ES, – teigiama jos pranešime. – Tačiau ne paslaptis, kad laikinai išvykus dirbti į kitą šalį, ES piliečius gali ištikti nelaimė ar net netikėta mirtis. Mano žiniomis, šiuo metu mirusiųjų kūnų pervežimas Europoje yra reglamentuojamas 1973 Strasbūro konvencija dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ETS 80. Šį Susitarimą yra pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės.
Deja, ES piliečiai vis dar plačiai susiduria su neįtikėtinomis kliūtimis gabenant mirusiųjų artimųjų kūnus iš vienos ES šalies į kitą ES šalį.
Neseniai į mane kreipėsi nelaimės ištikta Lietuvos šeima, kurios sūnus, Lietuvos pilietis, žuvo Prancūzijoje. Prancūzija pareiškė, kad kūną atgabenti iki Vokietijos arba Italijos sienos gali tik šios šalies atitinkama pervežimo įmonė, ir nurodė savo įkainius, kurie yra kone penkis kartus didesni nei atitinkamos Lietuvos įmonės.
Buvo pasakyta, kad priešingu atveju, neperkant Prancūzijos įmonės paslaugos, kūnas nebus atiduodamas šeimai.
Tai yra ne tik ES laisvo asmenų judėjimo, bet ir ES vidaus rinkos bei konkurencijos principų šiurkštus pažeidimas.“
Europarlamentarės nuomone, Europarlamentas turėtų parengti aiškų reglamentą ar priimti ES lygio teisės aktus, pagal kuriuos visos ES šalys narės turėtų laikytis aiškių ir vienodų taisyklių ES piliečių kūnų gabenimo atvejais ir kuris užtikrintų laisvo asmenų judėjimo bei laisvos vidaus rinkos ES principų apsaugą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą