"Mes niekada nedirbome viename skyriuje ar kur nors šalia, bet vienas kitam visuomet padedame", - šypsojosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Violeta Gerasimčiuk, kurios sūnus Ruslanas prieš penkerius metus taip pat pasirinko policijos eksperto kelią Kriminalistinių tyrimų tarnyboje.
Violeta džiaugiasi, kad su sūnumi ją sieja stiprus ryšys, o pokalbių apie darbą niekada netrūksta. Ji prisipažįsta, kad ji ir sūnus yra idėjiniai policininkai. "Mums gali ir algos neduoti, svarbu, kad darbo netrūktų", - juokiasi pašnekovė.
SUTUOKTINIAI. Vilma ir Nerijus susipažino darbe - tada dar abu tarnavo Patrulių rinktinės Mobiliojoje kuopoje, vėliau Nerijus perėjo į Viešosios tvarkos tarnybą dirbti areštinėje ir jau tarnauja per 20 metų, o Vilma visus 18 tarnybos metų dirba Patrulių rinktinėje. Arvydo Gurkšnio nuotr.
Policijoje Violeta pradėjo dirbti prieš dvidešimt aštuonerius metus, kai jau buvo gimęs Ruslanas. Vaiką dažnai prižiūrėdavo abi močiutės, tačiau kai jam sukako penkeri, vakarais, kai mamai tekdavo važiuoti į darbą, sūnų ji jau pasiimdavo kartu. Pašnekovė prisiminė, jog Ruslanas netgi turėjo medinį pistoletą, su kuriuo žaisdavo policininką.
"Sūnus labai gerai mokėsi, svajojo apie mediciną, o aš jo niekada neskatinau rinktis policininko profesijos, nors pati labai myliu savo darbą. Policininko kelias yra sunkus, jam reikia skirti daug laiko, nukenčia asmeninis gyvenimas. Tačiau, matyt, jis žavėjosi mano veikla ir galiausiai pasirinko šią specialybę", - šypsojosi pareigūnė.
Aurelija Studencova kartu su broliu Edgaru pareigūno darbą pasirinko įkvėpti Kelių policijoje daug metų dirbusio tėčio. Abu tarnauja jau po dvylika metų ir mano pasirinkę itin įdomią profesiją.
"Tėtis buvo policininkas, o mama - mokytoja. Taigi brolis įstojo į policijos mokyklą, o aš labai norėjau būti mokytoja. Bet kai atlikau praktiką mokykloje, supratau, kad nebenoriu būti mokytoja, ir pasekiau tėvelio pėdomis", - juokėsi Aurelija, kuri jau dvylika metų dirba prevencijos pareigūne.
Buvo laikas, kai brolis ir sesuo dirbo viename skyriuje, tad kartu keliaudavo į darbą ir namo. "Nebuvo jokių pykčių, visada puikiai sutardavome. Mes ne tik brolis ir sesuo, bet ir kolegos bei geri draugai. Bendra veikla, darbas, suartina ir kartais net iš pusės žodžio galime suprasti vienas kitą, o susėdę prie bendro šeimos stalo visi kartu turime daug bendros kalbos", - šypsojosi pašnekovė.
SVEIKA KONKURENCIJA. Darbas ne tik suartino brolį ir sesę, bet ir nuolat skatina tobulėti. "Jei vienas iš mūsų gauna aukštesnį laipsnį, to paties siekia ir kitas. Tai - sveika konkurencija", - džiaugėsi Aurelija. Arvydo Gurkšnio nuotr.
Nors šiuo metu Edgaras dirba Operatyvaus valdymo skyriuje, tačiau vis tiek nebūna dienos, kai brolis ir sesuo nesusiskambina ir nepasiteirauja, kaip praėjo diena.
Darbas ne tik juos suartino, bet ir nuolat skatina tobulėti. "Jei vienas iš mūsų gauna aukštesnį laipsnį, to paties siekia ir kitas. Tai - sveika konkurencija", - džiaugėsi Aurelija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą