"Mama negali būti tik mama"
IEVA JAKŪBAUSKĖ, dirbanti mama
Pirmiausiai noriu paklausti, ar gera Klaipėdoje auginti vaikučius? Ko pasigendate, ko galėtų būti daugiau, geriau..?
Taip, vaiką auginti Klaipėdoje gana patogu. Turime 4,5 m. sūnų. Vairuoju automobilį, Emilis lanko darželį, turime butą. Vyras turi gerą darbą, aš vykdau individualią veiklą. Galiu susiplanuoti laiką taip, kad galėčiau būti ir mama, ir žmona, ir pagaliau siekti profesinių tikslų, tobulėjimo.
Visko pasiekėme patys, nebijome rizikuoti. Žinau, jog daugelis skundžiasi, kad Klaipėdoje trūksta darželių, tačiau mes numatėme, jog reikės laukti eilėje. Po užrašymo praėjus metams, jau gavome vietą lopšelyje. Pas mus netrūksta ir vaikų žaidimo aikštelių, būrelių ir kitokių užsiėmimų tiek vaikams, tiek ir tėvams. Gausu vaikų kambarių, puikūs pasivaikščiojimo takai prie jūros ir prie vasaros estrados. Tvarkinga aplinka, geras susisiekimas, maisto parduotuvės - vos 300 m spinduliu. Vienintelis dalykas, ko daugeliui trūksta, tai geras oras, - šypsosi, - ir galbūt daugiau motyvacijos.
Šiandieninė mama: kokia ji? Ko ji nori, ko tikisi, kokios paramos jai reikia iš aplinkinių?
Būti šiuolaikine mama nėra paprasta. Dirbu grožio srityje, kur pagrindinės klientės yra moterys, tad esu pastebėjusi, jog susiformavęs mamos stereotipas yra itin "kompleksiškas": mama negali būti tik mama. Taigi aš matau tokią šiuolaikinę mamą: tvirtą, gražią, liekną, pasitikinčią savimi, turinčią kur save realizuoti, trokštančią nuolat tobulėti, verslią...
Nepaminėjote savybių, susijusių su motinyste...
Susiformavusios socialinės ir ekonominės aplinkybės skatina moteris suprasti, jog mama, kuri kas dieną šeimai verda valgį, išlydi vyrą į darbą, vaikus - į mokyklą, darželį, kuri yra atsidavusi namams bei buičiai, aplinkiniams tiesiog neįdomi. Ji neperspektyvi ir netgi laikoma nelaiminga.
Esate aktyvi, bendruomeniška mama, bendraujate su kitomis vaikus auginančiomis moterimis. Kokias problemas jos gvildena? Ar nepasitenkinimas skurdžia valstybės parama jau išblėso?
Mama tampa Deive, kuriai reikia dėmesio, patogaus gyvenimo, auklės, prabangių drabužių. Tampa populiaru vaizduoti tobulą šeimą, o prašyti ar tikėtis valstybinės paramos - neprestižas. Įvairiuose susibūrimuose, renginiuose pastebėjau, kaip mamos varžosi tarpusavyje, kurios vaikas šaunesnis, geriau apsirengęs ir pan. Toli žvelgti nereikia: ir virtualioje mamyčių forumo erdvėje klesti pavydas, pašaipos, puikybė. Dabar kalbu būtent apie negatyvius pavyzdžius, nes būtent tai ir reikalauja konkretaus sprendimo. Nepasakyčiau, kad jaučiuosi gyvenanti draugiškoje visuomenėje. Yra tam tikrų neformaliai susikūrusių panašių interesų grupių, kurios gan sunkiai įsileidžia naujus žmones. Iš tiesų trūksta paprastumo, nuoširdumo, pagarbos, to, kas skatintų susivienyti, aktyviau bendrauti.
Kas Jums atrodo ypač svarbu auklėjant vaikus?
Svarbu įdiegti vaikui teisingus gyvenimo įpročius, išugdyti meilę ir pagarbą artimui. Skatinti vaiko individualias savybes, neprimesti savo neišsipildžiusių svajonių realizavimo. Šiukštu nemušti, nešaukti. Palaikyti namie harmoniją.
Ar Jums svarbi Motinos diena? Ar sveikinate savo mamą? Kaip sūnelis pasveikina Jus?
Labai svarbi, kasmet ją švenčiame. Ši diena ne mažiau svarbi nei gimtadieniai ar kitos šventės. Susirenkame visa šeima - trys kartos. Esame tikintys žmonės, einame į bažnyčią, dalyvaujame šventose Mišiose.
"Reikia mylėti ir save"
Evelina PRIALGAUSKAITĖ-PAULAUSKIENĖ, dirbanti mama
Kas Jūsų didžiausi pagalbininkai?
Mūsų šeimoje auga du nuostabūs vaikučiai: greitai 6-ąjį gimtadienį švęsianti Rugilė ir 3,8 m. Adomas. Vaikai guvūs, linksmi ir aktyvūs. Lanko darželį-mokyklą. Dukra dar papildomai lanko šokius ir anglų kalbos pamokėles. Didžiąją dalį laiko vaikai yra užimti. Ligos ar atostogų atveju mūsų šeimai pagelbėja mano tėvai, jie taip pat yra klaipėdiečiai. Namuose didžiausias pagalbininkas yra vyras. Jis veža vaikus į darželį, maudo, užsiima, žaidžia su jais. Jis - nuostabus tėtis ir mano pagalbininkas. Jo dėka aš galiu atsiskleisti kaip moteris. Galiu realizuoti save.
Ką Jums reiškia "realizuoti save"?
Ketveri metai, praleisti namuose su vaikais, buvo nuostabūs, bet ateina laikas, kai norisi būti ne tik vaikų mama. Niekieno neverčiama išėjau į darbą ir realizavau save kaip asmenybę. Šiuo metu dirbu dviejuose darbuose, lankau šokius du kartus per savaitę, lankausi grožio salone ir kitaip palepinu save. Esu labai laiminga mama ir moteris. Esu užimta, bet kai labai nori, viską suspėji.
Kokia mama yra laiminga?
Sveiki vaikai - laiminga mama. Manau, dauguma mamų man pritartų. Kai vaikas sveikas - visas pasaulis atrodo rožėmis klotas. Tada mama viską spėja ir yra laiminga. Tada atrodo, jog gali kalnus nuversti.
Šių dienų moteriai, auginančiai vaiką, kad jaustųsi gerai, svarbu nepamiršti, kad ji yra ne tik vaikų mama, namų šeimininkė, bet ir moteris, nuostabi asmenybė. Mama turi nepamiršti mylėti save. Turi rasti laiko sau, neatsisakyti grožio procedūrų, rasti sau mėgstamą veiklą.
Šiandieninė moteris turi pajausti meilę sau, neapsiimti visų darbų ant savo pečių. Nereikia stengtis būti supermama, labai puikiai galima pasidalinti darbais su vyru. Kai vyras padeda namuose su vaikais ir buityje, tuomet mamai yra daug paprasčiau.
Mielos mamos, savo didelėse širdyse, pilnose gerumo, raskite kertelę sau. Sužydėkite kaip gėlės pavasarį. Mylėkite ne tik kitus, bet ir save. Jūs - MAMOS - nuostabios.
Žinoma, lengvesnis gyvenimas be moralinio palaikymo iš savo šeimos ir artimųjų sunkiai įsivaizduojamas. Materialinis aspektas taip pat labai svarbus, nes jis atriša rankas, suteikia daugiau galimybių laisvai judėti. Tikrai yra paprasčiau, kai gali leisti sau pildyti vaikų norus, vesti juos į spektaklius ir koncertus.
Kas, Jūsų manymu, svarbiausia auklėjant vaiką?
Mano, kaip mamos, didžiausias noras - išauginti sąžiningą, mandagų, gerą, laisvą ir svarbiausia - dorą žmogų su stipriomis šeimos vertybėmis. Siekiame įskiepyti vaikams meilę: meilę sau, artimui ir aplinkiniams. Stengiamės išmokyti gerbti kitus, užjausti, atleisti ir atsiprašyti. Vaikas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Mūsų auklėjimo metodai - be diržo, šaukimo, baimės. Su vaikais daug kalbamės ir prieiname prie problemos sprendimo būdo neįskaudinę vieni kitų. Mes stengiamės su vaikais bendrauti kaip su sau lygiais.
Vaikas yra asmenybė ir reikia stengtis jo neužgožti. Reikia mokėti įsiklausyti į vaikų žodžius, kad ir kaip kartais, atrodo, nėra laiko ir būna sunku. Vaikai maži, bet turi dideles širdeles. Jie išgyvena, jaudinasi, ir visa tai lieka jų širdelėse, jei mes, tėvai, jų neišklausome. Nereikia leisti vaikui užsisklęsti savyje - reikia daug kalbėtis, sunkiai ir daug dirbti. Vaikai - mūsų veidrodis.
Reikia stiprinti ryšį su vaikais ir atsiradus bent menkiausioms problemoms netylėti. Reikia domėtis, kaip mes, mamos, galime padėti savo vaikams. Reikia nebijoti kreiptis pagalbos ar patarimo į vaikų psichologus. Mes, mamos, turime pakovoti už savo vaikus, nes jie per maži, kad patys tai padarytų. Mes jiems esame supermamos, jų superherojės.
Mes, mamos, turime investuoti į savo vaikus. Mums taip gelbstintis kompiuteris, telefonas negali pakeisti realaus bendravimo, buvimo kartu bei žaidimo su vaikais. Dauguma šiandieninių mamų lekia, bėga, skuba ir pamiršta elementarius dalykus: apkabinti vaiką, pasakyti "myliu" ar pasekti pasaką prieš miegą.
Ar, kaip mama, esate patenkinta gyvenimu Klaipėdoje?
Taip. Klaipėda - nuostabus miestas. Yra visko, ko reikia: sutvarkyti parkai, paplūdimys, grynas oras. Pramogų taip pat netrūksta - visada rodomi spektakliai vaikams, veikia draugiškos kavinės mamoms su vaikais, linksmi žaidimų kambariai, begalės įdomių būrelių bei stovyklų vaikams... Aš esu pozityvi mama ir trūkumuose stengiuosi įžvelgti pliusus. Kuo daugiau teigiamų emocijų ir šypsenų - tuo gražesnis gyvenimas.
"Auginame kartu"
DOVILĖ GARADAUSKIENĖ, mamų bendruomenės "Liepų turgelis" įkūrėja
Ar jau jaučiate šventinę nuotaiką?
Žinoma! Ją sukuria mano vaikai. Aš auginu ketverių metų sūnų Taurą ir dvejų metukų dukrelę Liepą. Jie jau ruošiasi Mamos dienai. Visada mane pasveikina, dainuoja daineles, sako eilėraštukus... Taip pat sveikina vyras, draugai. Darželyje jaučiama šventinė atmosfera.
Ko trūksta šiuolaikinei mamai, ko ji nori ir tikisi?
Motinos dieną tikimės dėmesio, šypsenų, šilumos, sveikinimų... Tai labai malonu ir smagu.
O kasdienybėje?
Aš visada laikausi tos nuomonės, kad pirmiausiai turime pačios šypsotis ir skleisti šilumą - tada ir mums pasaulis šypsosis, ir kiti bus geranoriški. Taip pat mes, mamos, norime burtis, bendrauti tarpusavyje, kartu užsiimti įdomia, prasminga veikla. Todėl su drauge Jolanta ir įkūrėme "Liepų turgelį". Mes beveik vienu metu susilaukėme dukryčių - tarp jų yra tik trijų dienų amžiaus skirtumas - ir abi pavadinome mergytes Liepos vardu. Iš čia - ir "Liepų turgelis"... Negerai, kai mamos užsidaro tarp keturių sienų - tuomet prasideda visokios problemos... Šiuo metu socialiniame tinkle esame subūrę 1300 draugų ratą, tačiau norime bendrauti ir gyvai. Entuziazmo ir fantazijos netrūksta - tik patalpų neturime.
Koks yra didžiausias sunkumas šeimai, augančiai vaikus?
Būstas... Daugelis šeimų butą nuomojasi, nes šeimoms nėra jokių lengvatų, palengvinančių galimybę įsigyti savo namus.
Kokios dar pagalbos pasigendate kaip mama?
Aš nesiskundžiu niekuo. Nuo pačios pirmos vaikelių gimimo dienos vyras buvo šalia, mes kartu rūpinamės savo atžalėlėmis. Vyrui šeima - didžiausia vertybė, o ko daugiau bereikia, kad būtum laiminga mama ir žmona...
"Ir mokau, ir mokausi"
VIKTORIJA LYGNUGARIENĖ, Gargždų socialinių paslaugų centro vadovė
Jūs pati esate mama, be to, padedate kitoms šeimoms stiprinti tėvystės įgūdžius. Ko labiausiai šiandien iš aplinkinių tikisi mamos?
Manau, kad visos mamos nori gero žodžio, nuoširdaus dėmesio, artimo ryšio, bendravimo ir padėkos - už rūpestį. Nori to paprasčiausio žodžio "ačiū"...
Rūpintis vaiku - natūralu. Ar reikia dėkoti?
Taip, rūpintis savo vaikais yra natūralu, tai mamos ir tėčio pareiga - mes tai nuolat kartojame socialinės rizikos grupės šeimoms. Kita vertus, mamos, kurios šiandien čia mokosi geriau atlikti savo pareigas, yra ypač reikalingos palaikymo, dėmesio, pažangos įvertinimo ir gerų žodžių. Todėl, kad tai, kas daugeliui galbūt atrodo savaime suprantama ir natūralu, joms yra nauja, nepatirta, nežinoma - jos to neperėmė iš savo tėvų, neišmoko savo šeimose. Jos labiausiai reikalingos psichologinės paramos, padrąsinimo.
Manau, kad visoms mamoms vaikų auklėjimo pareiga teikia ir džiaugsmo, ir rūpesčių, kelia klausimų, abejonių, visos klysta ir kartais pasiklysta. Dirbame, lekiame, skubame, deja, kartais leidžiame rūpesčiams užgožti tai, kas brangiausia: artumą su vaikais, tėvais, tą nepamainomą tarpusavio ryšį. Gerai, kad bent per šventes stabtelime, susitinkame, pasakome gražių žodžių, nors tai galėtume ir turėtume daryti kasdien.
Aš esu ir mama savo dukrai, ir dukra savo mamai. Ir mokau, ir mokausi... Turiu rūpintis ne tik dukra, bet ir savo mama. Dukra mato mano santykius su mama - manau, taip pat ji išmoks elgtis ir su manimi. Ką pasėsi, tą ir pjausi.
Apsiskaičiusios, gyvybingos, smalsios
NEILA RAMOŠKIENĖ, "Mamos žurnalo" redaktorė
Jūsų auditorija, temos, į kurias gilinatės, leidžia pasvarstyti, kuo šiandien gyvena mamos. Ko jos nori, ko joms reikia, ko stokoja kasdienybėje?
"Mamos žurnalas" neatlieka sociologinių tyrimų, o aš nesu ekspertė nei visuomenininkė, tad galiu pasakyti tik savo, kaip žmogaus, dirbančio šiame "mamų kontekste", įžvalgas ir nuomonę...
Pirmiausiai man norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad labai daug šeimų apskritai negali susilaukti vaikų. Kiti susilaukia ligotų. Kiti praranda savo atžalas. Todėl man atrodo banalu ir neetiška kalbėti apie tai, ko savo kasdienybėje stokoja motinyste besidžiaugiančios moterys...
Kai žinai, su kuo susiduria, ką išgyvena tos poros, kurios parduoda butus, namus ir visus turtus, ima paskolas, kad tik galėtų sumokėti už dirbtinio apvaisinimo galimybę, o po to, kai susilaukia savo atžalos, tą paskolą moka 15 metų... Kai žinai, kiek daug yra tokių nelaimingų, likimo nuskriaustų šeimų, sunku kalbėti apie bėdas ir stoką tų mamų, kurioms Dievas davė motinystės džiaugsmą kur kas lengviau ir ne kartą.
Motinystė yra palaima, gimęs vaikas - pati didžiausia dovana, kokios tik galima sulaukti gyvenime. Ją turėdamas, gali džiaugtis nuo ryto iki vakaro... Manau, jog būtent į tai reikėtų telkti mamų dėmesį.
Ar pritariate nuomonei, jog mūsų valdžia "nemyli" vaikų, nepakankamai remia šeimas?
Kalbant apie tai, ko neduoda ar ką turėtų duoti šeimai valstybė, mano nuomonė tokia: tegu ji tik netrukdo. Kiekviena sąmoninga šeima užaugins savo atžalas pati, jeigu jai nebus trukdoma. Tarkime, viena tokių kliūčių yra darželių trūkumas - tai trukdymas auginti vaikus, nes tai išties sukelia šeimai daugybę problemų.
Lietuvos mamos kartais guodžiasi patiriančios visuomenės pagarbos stoką, netoleranciją vaikams...
Ne kartą esame diskutavę su mamomis šia tema, ir šis burbulas vis susprogdavo... Nemanyčiau, kad mūsų visuomenėje išties tvyro netolerancija vaikų atžvilgiu. Taip, grįžę iš Italijos, Graikijos mes sakome, jog ten kitoks santykis, kitoks, atviresnis, bendravimas su vaikais, tačiau jų ir temperamentas kitoks. Mes iš prigimties esame santūresni, šaltesni, tačiau mūsų žmonės ir užkalbina, ir nusišypso, ir paglosto mažą vaiką... O jeigu kas išreiškia nepasitenkinimą neadekvačiu elgesiu, kai mažieji rėkauja, siaučia ne laiku ir ne vietoje, manau, tai jau tik tėvų problema. Jeigu suaugusieji nesugeba išmokyti vaikų elementaraus etiketo, nesiima kontroliuoti vandališko atžalų elgesio - natūralu, kad aplinkiniai piktinasi.
Mamos jaudinasi, kai ateina metas leisti vaiką į darželį, mokyklą, kur vaikai tampa ne tokie saugūs ir apsupti dėmesiu kaip namie.
Vaikų auklėjimo srityje per nepriklausomybės metus, be abejo, yra įvykęs didelis lūžis. Mano pačios, kaip mamos, patirtis - dviprasmiška: auginau vaikus ir sovietmečiu, auginu mažą atžalą ir dabar. Mano akimis, nūdienos liberalizmas kartais peržengia racionalias ribas. Taip neturėtų būti, kad pedagogai liktų bejėgiai prieš šiurpų paauglių elgesį, kad neturėtų teisės jų sudrausminti bijodami prarasti darbą. Jokiu būdu neturiu galvoje fizinių bausmių ar psichologinio smurto kaip poveikio priemonių, tačiau protinga disciplina, ribų nustatymas padeda ir patiems vaikams jaustis saugiau. Manau, jog greitu laiku viskas harmonizuosis.
Ko šiuolaikinės mamos nori savo vaikui? Kokių klausimų sulaukiate daugiausiai, kuo jos labiausiai domisi?
Šiuolaikinės mamos linkusios lavinti savo vaikus nuo pat gimimo. Jaučiame paplitusį požiūrį, jog vaikui nepakanka tik maisto, šilumos ir artimųjų glėbio. Jos ieško savo kūdikiui prasmingos, ugdančios veiklos, stimuliuojančios įgimtus jo polinkius, talentus... Muzikos pamokėlės, baseinai, studijos - jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių. Mamos daug atidžiau renka vaikams maistą, drabužius, žaislus, skaito etiketes. Jos galėtų rungtis žiniomis su medikais, cheminių medžiagų ekspertais, maisto technologais. Dabartinės mamos yra apsiskaičiusios, gyvybingos, smalsios.
O koks Jūsų pačios požiūris į motinystę? Kokios "pakraipos"?
Aš esu "seno raugo" motinėlė... Mano požiūriu, vaikui iki 3 metų užtenka to, kad jis saugiai auga mylinčioje, rūpestingoje šeimoje, tarp savų. Tai vadinamoji prieraišiosios tėvystės pakraipa, dabar ji kiek atsitraukė iš dėmesio lauko, užleidusi vietą modernesniam - aktyvaus "investavimo" į vaikus - požiūriui.
"Auklėti - tai būti kartu"
ANGELĖ KOSTOGRIZIENĖ, Gausių šeimų asociacijos vadovė
Ko labiausiai pasigenda daugiavaikės mamos, kai nutyla švenčių šurmulys?
Ar mama augina vieną vaikelį, ar keturis, ar penkis, jos jausmai, lūkesčiai ir siekiai - tie patys, tik gausių šeimų mamoms lieka mažiau laiko pasidžiaugti savo motinyste - jas labiau įtraukia kasdienių rūpesčių verpetas.
Aš pastaruoju metu netgi ėmiau šiek tiek bodėtis šventėmis, nes tai toks, sakyčiau, momentinis dėmesio motinoms parodymas, kuris paskui visiems metams išblėsta... Štai jeigu bent kuris nors europarlamentaras turėtų omenyje mūsų mamas ne tik per Motinos dieną... Kita vertus, mamos tos pagalbos ir neprašo, joms labiau rūpi savo jėgomis išauginti gerus, dorus žmones.
Kokių dovanų Jūs pati laukiate iš savo vaikų?
Pati užauginau keturias atžalas, jau turiu ir keturis anūkus. Motinos dieną ir per kitas šventes vaikai mano pačios prašymu man dovanoja sodinukus, dažniausiai - rožių, kurios yra mano aistra... Aš jas sodinu savo tėvonijoje, kuri, deja, jau ištuštėjusi, tačiau būtent ten mes visi susirenkame vasarą ir per šventes. Taip simboliškai tęsiasi gija iš kartos į kartą...
Ką manote apie dabartinį vaikų auklėjimą?
Dabar pastebiu daug blaškymosi. Ieškoma ypatingų, universalių, kone idealių auklėjimo būdų, o gyvenimas yra gyvenimas... Manau, svarbiausia kuo daugiau laiko praleisti su savo vaikais - kartu dirbti namų ruošos darbus, mokant juos pareigingumo, kartu ilsėtis, kartu keliauti... Viską daryti kartu. Ramiai, nuosaikiai. Ir nepanikuoti susidūrus su sunkumais.
Manau, vaikai geriausiai mokosi gyvenimo tiesų būdami su tėvais, taigi aš - už natūralius auklėjimo metodus. Niekada neieškojau kažko dirbtinio, kokių nors "teisingų taisyklių", labiau stengiausi motyvuoti savo pavyzdžiu ir skatinau vaikus pačius mąstyti, ko jiems reikės ateityje. Sakydavau: vaikai, jūs patys kuriate savo gyvenimą, mokotės dėl savęs, stengiatės - dėl savęs. Nekontroliavau ir netikrinau namų darbų, nereikalavau gerų pažymių, nes manau, kad ne tai vaikus skatina siekti tikslo.
Manau, svarbiausia būti savo vaikams geru draugu, nespausti jų ir nereikalauti aklo paklusnumo, bet siekti, kad jie tavimi pasitikėtų. Ir tėvai, ir vaikai - kiekvienas pirmiausiai esame žmogus: su savo problemomis, su emocijomis... Bet kai yra tarpusavio pasitikėjimas, kartu jaučiamės laimingi ir saugūs.
Apie "elitą" ir tai, kas svarbiau
JANINA KUKAUSKIENĖ, "Lietuvos Carito" vadovė
Šiuolaikinės mamos, man regis, itin susitelkusios į vaikų užimtumą ir ugdymą: kuo anksčiau, kuo daugiau, kuo įvairiau... Ar pastebėjote tokią tendenciją?
Taip, tokia tendencija pastebima. Matyt, taip yra todėl, kad pačios mamos pirmiausiai siekia karjeros ir materialios sėkmės, todėl perkelia šį siekį ir į savo vaikus. Manoma, kad kuo anksčiau pradėsi vaikus mokyti, tuo daugiau jie pasieks gyvenime.
Jūs taip nemanote?
Aš manau, kad čia kartais smarkiai perlenkiama lazda. Teko ne kartą įsitikinti, kad puikiai mokęsi vaikai vėliau sunkiai randa save. Jie greitai išsisemia. Jeigu žmogaus energijos resursai pradedami eikvoti per anksti, tiesiog išplėšiant jį iš vaikystės, tai jis anksti pavargsta ir nebejaučia gyvenimo džiaugsmo.
Mamos vaikus stengiasi paruošti jų laukiančiai negailestingai konkurencijai.
Deja, visuomenė mano, kad taip žengia į priekį - versdama vaikus būti visada pirmus, vis keldama jiems kartelę. Manoma, jog taip vaikai paruošiami eiti "į platų pasaulį" - tai primityvus supratimas, nes iš tikro taip suvaržoma jų laisvė. Konkurencijos laukas reikalauja atsilaikyti, jis atima iš vaikų daug jėgų ir energijos - mažai jos belieka kūrybai ir laisvei. Negerai, kad vaikai atitraukiami nuo gamtos, kuri yra sveikatos ir energijos šaltinis. Jie nuo mažų dienų mokomi naudotis technologijomis, bet neišmokomi džiaugtis mažais gyvenimo dalykais - paukščio čiulbėjimu ar gyvu gėlės žiedu.
Šiuolaikinės mamos - veiklios, jos nori burtis, joms ypač svarbi saviraiška...
Nelygu ką laikome saviraiška. Kiekvienas žmogus ją supranta skirtingai. Pavyzdžiui, man saviraiška reiškia turėti laiko pabūti su savimi. Jeigu saviraiška visada veda tik į išorę, žmogus ištuštėja. Jis nebežino, kas toks yra. Tokia "saviraiška" veda prie to, kad galiausiai bijoma pasilikti su savimi: reikia nuolat ką nors veikti, judėti - tai yra bėgti nuo paties savęs.
Bendruomeniškumas, susibūrimai - labai sveikintinas dalykas, mums jo labai trūksta, ir tikrai nereikia užsidaryti tarp keturių sienų. Svarbu neperlenkti lazdos, nenukrypti tik į vieną pusę. Visur reikia pusiausvyros.
Manau, saviraiška dabar labiau siejama su karjera, nuolatiniu tobulėjimu profesinėje srityje. Vaikai mokomi to paties: siekti pirmumo, būti matomi...
Man tai panašiau į narcisizmą ir garbės troškimą. Tas pseudotobulėjimas, kai trokštama būti geriausiu tarp geriausių, galiausiai atsisuka prieš patį žmogų.
Mano jaunėlė kartą mane nustebino pasakiusi, jog gimnazijoje, kurioje ji mokosi, yra elitas. Kai paklausiau, ką gi tai reiškia, paaiškino, jog jei nori būti elitas, turi gražiai rengtis, turėti naujausio modelio telefoną, išlaikyti tam tikrą stilių, kalbos manierą, su tais draugauti, o su tais - ne... Jei atitinki tokius standartus - esi prie elito, jei ne - prie "paprastų", tai yra esu "neelitas".
Kaip reagavote?
Ji susipažino su tuo elitu ir, mano džiaugsmui, pati juo nusivylė.
Turite tris dukras. Viena jų, regis, jau džiaugiasi motinyste?
Mano dukros - 30, 31 ir 14 metų amžiaus. Vidurinioji augina dvynukus. Man labai džiugu, kad ji verčiau renkasi skurdesnį materialinį gyvenimą tam, kad pati galėtų būti su savo vaikais.
Ko palinkėtumėte šiuolaikinėms mamoms?
Linkėčiau suprasti svarbiausią dalyką: kaip gera būti su savo vaikais. Ir kaip tai reikalinga. Tai nepalyginamai svarbiau už galimybę aprengti juos brangiais drabužiais ir apkrauti ugdančiomis veiklomis. Ta buvimo išraiška gali būti visokia: ir pusryčiavimas kartu, ir pyrago kepimas sekmadienį, ir bendras filmo žiūrėjimas, ir paprasčiausias pokalbis. Būti su savo vaiku - štai kas svarbiausia. Tai neįkainojama.
Būkite...
Su šventėmis.
ŠIUOLAIKINĖS MAMOS PORTRETAS
* Šiuolaikinės mamos linkusios lavinti savo vaikus nuo gimimo. Paplitęs požiūris, jog vaikui nepakanka tik maisto, šilumos ir artimųjų glėbio.
* Mamos nori burtis, bendrauti tarpusavyje, kartu užsiimti įdomia, prasminga veikla. Nes kai tik užsidarome tarp keturių sienų - iškart ir prasideda problemos.
* Mama tampa Deive, kuriai reikia dėmesio, patogaus gyvenimo, auklės, prabangių drabužių. Tampa populiaru vaizduoti tobulą šeimą. Mamos varžosi tarpusavyje, kurios vaikas šaunesnis.
* Mama, kuri kasdien šeimai verda valgį, išlydi vyrą į darbą, vaikus - į mokyklą, yra atsidavusi namams, aplinkiniams tiesiog neįdomi. Ji neperspektyvi ir netgi laikoma nelaiminga.
* Mamos, kurios šiandien mokosi geriau atlikti savo pareigas, ypač reikalingos palaikymo. Todėl, kad tai, kas daugeliui atrodo savaime suprantama, joms yra nepatirta, nes jos to neišmoko iš savo tėvų.
* Dabar daug blaškymosi, ieškant idealių auklėjimo būdų, o gyvenimas yra gyvenimas... Reikia tiesiog būti su savo vaikais.
* Šių dienų moteriai, auginančiai vaiką, kad ji jaustųsi gerai, svarbu nepamiršti, kad ji yra ne tik vaikų mama, namų šeimininkė, bet ir moteris, nuostabi asmenybė.
* Mamos pačios siekia karjeros ir materialios sėkmės, todėl perkelia šį siekį ir į savo vaikus.
* Ar mama augina vieną vaikelį, ar penkis, jos jausmai ir lūkesčiai - tie patys: kad užaugtų geri, dori ir laimingi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą