Socialinę neteisybę naikina lėtai

KT vakar paskelbė, kad teisinis reguliavimas, kai asmenys netekdavo teisės į socialinį būstą, jeigu jų turtas ar pajamos nors minimaliai viršydavo Vyriausybės nustatytą dydį, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Ką nustatė?

KT nagrinėjo dar 2013-ųjų balandį gautą Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą. Pastarasis nagrinėjo nuomininkės iškeldinimo iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio socialinio būsto bylą. Moteris buvo netekusi teisės į socialinį būstą, nes jos gaunamos socialinės išmokos - invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijos - viršijo Vyriausybės nustatytą dydį. Klaipėdos teismas abejojo, ar tokia tvarka, "kai skiriant socialinį būstą neatsižvelgiama į gaunamų pajamų rūšį, individualias asmens savybes (būseną), jo poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes", nepažeidžiama Konstitucija.

KT pažymėjo, kad toks reguliavimas iš tiesų prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, laiduojančiam teisę į socialinę paramą, taip pat - konstituciniam teisinės valstybės principui. Anot KT, pagal tokį teisinį reguliavimą, kai socialinio būsto netenkama net ir minimaliai viršijant Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų dydžius, gali būti smarkiai pabloginta socialinio būsto nuomininko padėtis ir jis gali būti grąžintas iš esmės į tą pačią padėtį, kurioje buvo prieš gaudamas socialinį būstą. Teismas konstatavo, kad tokiomis įstatymo normomis nepaisyta valstybės socialinės orientacijos, juo neįgyvendinta valstybės pareiga padėti asmenims, kurie dėl įstatymuose numatytų vienų ar kitų svarbių priežasčių negali apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu.

KT pabrėžė, kad, pagal Konstituciją, valstybės pareiga yra sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas ir sudarytų prielaidas atsižvelgti į socialiai jautriausių visuomenės grupių poreikius.

Teismas taip pat nustatė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštaravo ir minėto įstatymo nuostata, kuria Vyriausybei pavesta nustatyti atitinkamus pajamų ir turto dydžius. Taip, anot KT, nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios. Anot nutarimo, asmenys, kurie gali pretenduoti į socialinį būstą, tokios socialinės paramos teikimo pagrindai, sąlygos ir dydžiai turi būti nustatyti įstatymu.

"Revoliucinis laikotarpis"

Visgi šis KT nutarimas, anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, jau nieko nelems, nes šių metų pradžioje įsigaliojo naujas įstatymas, numatantis žymiai lankstesnes socialinio būsto nuomos sąlygas.

"Iš tiesų, anksčiau nors ir skaudėdavo širdis, tačiau privalėdavome laikytis įstatymo raidės ir nutraukti nuomos sutartis su tais žmonėmis, kurių pajamos imdavo nors truputį viršyti nustatytus rodiklius. Naujasis įstatymas numato, kad pajamos gali padidėti iki 20 procentų. Tačiau ir viršijus ribą nuomininkams pasiūloma keletas išeičių. Jie gali kreiptis į miesto Tarybą, kad ši suteiktų teisę nuomotis būstą ne socialinėmis sąlygomis, o artimomis rinkai. Taip pat, jei būste pragyventa jau daugiau nei penkerius metus, galima prašyti leisti jį įsigyti. Pajamoms viršijus ribą daugiau nei 20 procentų iš eilės išbraukiami tik laukiantieji būsto. Tačiau tokio pajamų padidėjimo atveju natūralu, kad žmogus, ko gero, jau išgali turėti kokią nors alternatyvą", - sakė D. Netikšienė.

Anot jos, dabar jau visos sąlygos yra įtvirtintos ne Vyriausybės nutarimu, o Seimo priimtu įstatymu, tad taip panaikintas ir kitas KT minimas prieštaravimas Konstitucijai.

D. Netikšienės manymu, iniciatyva keisti socialinio būsto reglamentavimą kilo dar 2008-aisiais, kai atitinkamas išvadas paskelbė Valstybės kontrolė. Tačiau vėliau viskas užtruko, nes socialinio būsto klausimai iš Aplinkos ministerijos buvo perduodami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Pasak tarnautojos, kol minėta byla buvo neišnagrinėta, į teismą kreipusis moteris ir toliau gyveno socialiniame būste - jai tik buvo rekomenduota ir toliau mokėti nuomą pagal ankstesnes sąlygas, kad nesikauptų skola.

"Iš esmės dabar dėl naujojo įstatymo gyvename revoliuciniu laikotarpiu - reikia paruošti ir patvirtinti daug įvairių teisės aktų. Turi būti reglamentuotos ir tokios naujovės kaip, pavyzdžiui, išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija", - sakė pokalbininkė.