Socialinis eksperimentas atskleidė: lietuviai nelinkę pirkti klastočių žinodami, kad prekės ženklas yra padirbtas
Šio eksperimento metu siekta sužinoti, kiek visuomenėje gajus noras pirkti padirbtą prekę tiksliai žinant, kad ji yra padirbta, neatsižvelgiant į veiksmų teisėtumą ar prekės kokybę. Iš maždaug 100 socialinio eksperimento metu gatvėje pakalbintųjų tik vienas susidomėjo ir būtų pirkęs padirbtus kvepalus ir rankinę, dar vienas „dėl visa ko“ paėmė iš „pardavėjos“ telefono numerį. Tuo tarpu likusieji nesidomėjo klastotėmis, o viena praeivė netgi grįžo pamokyti „pardavėjas“, kaip negražu prekiauti padirbtais prekių ženklais.
Valstybinis patentų biuras skatina nepirkti padirbtų prekių ženklų
Eksperimentas yra dalis plačios informacinės kampanijos, kurią įgyvendina Lietuvos valstybinis patentų biuras, bendradarbiaudamas su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba. Kampanija yra skirta informuoti apie intelektinę nuosavybę, jos apsaugą, ir skatinti nepirkti padirbtų prekių ženklų.
Ši kampanija įgyvendinama prieš Kalėdas, šventiniu laikotarpiu, kai daugelis žmonių perka dovanas savo artimiesiems, norint paskatinti susimąstyti prieš perkant, ar išrinkta dovana nėra padirbta. Be socialinio eksperimento, Valstybinio patentų biuro iniciatyva buvo įrengtas „JCDecaux“ lauko reklamos stendas, skatinantis dovanoti tikras Kalėdas ir pirkti originalias dovanas, taip pat įgyvendinta kampanija tarp jaunimo socialiniame tinkle „Instagram“, pasitelkiant žinomus nuomonės formuotojus, skatinant sąmoningumą ir skleidžiant žinią apie intelektinės nuosavybės apsaugą.
„Pirkdami suklastotas prekes, mes pakenkiame ne tik originalių prekių kūrėjams – kartu sukeliame riziką ir savo ar artimųjų sveikatai, nes negalime būti užtikrinti dėl tokių prekių saugumo”, - sako Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.
Pabrėždama būtinybę šviesti visuomenę apie intelektinės nuosavybės apsaugą, I. Urbonė atkreipia dėmesį į ES Intelektinės nuosavybės tarnybos atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo - kuo daugiau žmonių supranta, kas tai yra intelektinė nuosavybė, tuo mažiau tikėtina, kad ją pažeis.
Plačiau apie tyrimą: https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/web/observatory/ip-perception-2020
Prekių ženklų klastojimo mastai auga
Nors socialinio eksperimento rezultatas nuteikia optimistiškai, vis dėlto Lietuvos Respublikos muitinės pateikiami skaičiai rodo, kad prekių ženklų klastojimo mastai ir sulaikymų skaičiai auga.
Muitinės sulaikytų prekių kiekiai vis didėja nuo 2014 metų. 2016 metais Lietuvos muitinė sulaikė 54 kartus daugiau prekių nei 2015 metais: 2016 metais buvo sulaikyta daugiau nei 4,9 mln. vnt. prekių, tuo tarpu 2015 m. buvo sulaikyta daugiau kaip 90 tūkst. vnt. prekių. 2017 m. buvo sulaikyta jau daugiau nei 6 mln. vnt. prekių.
Per praėjusius metus Lietuvos muitinės pareigūnai nustatė 667 atvejus, kai asmenys gabeno prekes, įtariant, kad prekės yra suklastotos. 2018 metais tokių atvejų buvo 287. Per praėjusius metus sulaikyta 542 258 tūkst. vnt. prekių, tai 29 proc. daugiau, palyginti su 2018 metais, kai buvo sulaikyta 385 727 tūkst. vnt.
Klastotės - nesaugios vartotojams ir kenkia ekonomikai
Specialistai įspėja, kad suklastoti gaminiai gali būti nesaugūs ir net kelti grėsmę žmonių gyvybei, nes nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir iš kokių medžiagų šios prekės yra gaminamos. Šalių ekonomikai nelegali prekyba padirbtais prekių ženklais reiškia nesumokėtus mokesčius ir prarandamas darbo vietas. Negalima pamiršti ir to, kad už prekių ženklų padirbinėjimo stovi darbas kartais nepakeliamomis sąlygomis, suaugusiųjų ir ypač vaikų išnaudojimas trečiojo pasaulio šalyse, nusikalstamų grupuočių ir terorizmo finansavimas.
Rašyti komentarą