Vienišės savo noru

Mėlynosios kojinės

Kai kurioms mūsų motinos, diegdamos dorovingumą, bus padariusios meškos paslaugą. Jos įkalė, kad seksas yra gėdingas ir nešvarus reikalas, o vyrai tik norės mus išnaudoti, tarsi malonumas negalėtų būti abipusis. Mane prajuokino teta, kai pasakiau grįžusi iš nudistų pliažo: "O jeigu tau teks imti interviu iš vyro, kuris matė tavo slėpinius?" Tiesa, buvo toks atvejis, kai dailininkas paatviravo: "Tu atėjai pas mane kaip žurnalistė, o aš noriu tavęs kaip moters."

Pažįstu nemažai moterų, kurios turi problemų ir nuolat papuola į chaotiškas, nesaugias, emociškai skausmingas situacijas, padėdamos įvairiausio plauko nelaimėliams, gyvenančios svetimus gyvenimus. Nes vengia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir poelgius, ryšį su artimu žmogumi. O vėliau verkšlena ant blakių suvarpytos psichoanalitiko kušetės. Gerai dar, jeigu kuris jų sulaužo etikos taisykles ir kūniškai jas paguodžia - terapija veiksmingesnė.

Vienas psichoanalitikas, beje, pastebėjo, kad senmergių būna įvairių, nepaisant santuokų, vyrų, vaikų skaičiaus. Kai kuriuos vyrus taip pat būtų galima pavadinti senmergėmis.

Tokios moterys baisiai norėtų tikėti, kad visi vyrai - niekšai arba gyvuliai, apvilkti plonu žmogiškumo apvalkalu. Jos tarsi laukia savo vienintelio, kol, anot poetės, akmenys paplentėm kauks ir sužaliuos lazda. Kai pagaliau atsiranda raitelis ant balto žirgo, jos nieko daugiau nesugalvoja veikti, tik daro viską, kad juos išlaikytų. Atiduoda visą save, o vyrų, kaip sakė vienas menininkas, atviri vartai nevilioja.

O esti ir skaudžių patirčių, kurių nenorėtum pakartoti - nutrauktas nėštumas, vyro išdavystės bei našlystė, o gal tų meilužių buvo legionai, ir moteris bodisi sueitimi. Mano draugei paskutinis meilužis, prieš pradėdamas meilės žaidimus, išrėžė: "Atrodai kaip prieš ešafotą." Antai net didysis klasikas Dostojevskis rašė savo romane "Idiotas": "Nastasja Filipovna ramiai pergulėjo su daugybe vulgarių turčių, bet nuo tos akimirkos, kai sutiko kunigaikštį Myškiną, jo lyties organai ištirpo didžiuliame jausmo samovare." Kai kurie patinai sako, kad frigidiškos moterys gerai išmano sekso techniką.

Bet keisčiausia, kad vyrai, sutikę vienišą moterį, įsivaizduoja, jog ji tik todėl ir laisva, kad leistųsi į aistras su bet kokiu kretinu. Jeigu tik tokiam atsakai abejingumu, iškart puola įžeidinėti: "Ar davei skaistybės įžadus?", "Ar nebijai apaugti voratinkliais?" ir panašiai. Arba siūlo netradicinius mylėjimosi būdus, kaip antai - tantrinę meilę. Net geriausių draugių antrosios pusės taikosi tave įsprausti į šėlsmo tankmę. Tikri kiaulės.

Dar esti moterų, kolekcionuojančių karininkus, gaisrininkus ar fizikus. Kai kurios miega tik su genijais, idant pasikabinusios ant buto sienos drobę - šedevrą, suvoktų, kokiomis aplinkybėmis jis gimė.

Karjeristės

Į redakciją paskambinęs striptizo erelis, vykstantis pagal iškvietimą palinksminti nebūtinai senstelėjusių ir naftalinu atsiduodančių ponių, išliejo apmaudą. Jis sakė turįs filmuotą medžiagą apie tai, kaip išsidirbinėja jaunos verslininkės. Jos esą tenkina pačios save jo akivaizdoje, parodo lesbietiškų scenų ir, žinoma, nesigėdydamos nutraukia jam strėnraištį. Ko čia piktintis, jeigu taip uždirbi pinigus? Gal nori, kad jaunos kumelaitės panėšėtų į kapų lelijas? Jos su tais savo griežtais oficialiais kostiumėliais bankuose ir advokatų kontorose išties jaučiasi nekaip - belytės tarnautojos, tad ir paleidžia vadžias, kai turi laisvo laiko ir pinigų. O jeigu yra ištekėjusios, tai negi savo vyrui parodys, ką moka? O tas vyras, labai gali būti, yra prėskas kaip išsivadėjęs vynas, ir lovoje pripažįsta tik misionieriaus pozą. Beje, alfonsiukas, paskyręs pasimatymą, taip ir nepasirodė su visa unikalia jo filmuota medžiaga - pabūgo, kad klientės atkas, kur šuo pakastas.

O tos karjeristės palaidūnės vis tiek geriau atrodo nei turtuoliai vyrai, kurie leidžiasi į sadomazochistines orgijas, žabojami kaip arkliai, plakami rimbais ir badomi batelių kulniukais. Tokia jų atsipalaidavimo ir laisvės samprata.

Vienas vyras, mėgstantis išsiverkti savo draugėms į sterblę, ir turintis valdingą žmoną, lovoje - ledo gabalą, sakė, jog ir prostitutė gali būti išganymas.

Artistės

Pažįstu aktorę, gyvenančią su biseksualiu vyru, ir vaidinančią geležinę ištikimą ledi, nors laukdama vizito pas šeimos gydytoją už užrakintų durų girdėjau ją aimanuojančią lyg Vėlinių vėjas kamine. Vėliau net paklausiau daktarėlio, ar jis tvarko ją, ar jos personažus? Jis atsakė, kad tai grynai skonio reikalas. O kai papasakojau, jog man labai brangi jauno vyro draugija, atsikirto sakydamas, kad bendraudamos su jaunuoliais moterys griebiasi iliuzijos, jog mirties nebus.

Tariamas nuolankumas ir švelnumas leidžia jai vyti virves iš kiečiausių vyrų. Regis, savo žavesiu ji išviliotų rupūžę iš kelmo, bet kad tas žavesys savotiškas, ji atrodo liulanti kaip šaltiena. Gal ne grožis svarbiausias - nesivaržymas, cinizmas ir savęs pateikimas. O tie vyrai ir leidžiasi vedami į sujauktą guolį kaip avinai į skerdyklą. Tos moters vienatvė prilygsta šuns alkiui. Bet ji, pripažinsiu, yra labai talentinga, kai nulipa nuo savo aukos, nenulipa nuo scenos. Kaip sakė poetas - "ir kaip maloniai moka kalės gašlumas dvasingumo kaulyt, kai gabalas mėsos jai atsakytas".

Kad ir ką manytume, kūnas yra membrana, kuri išorinį potyrį paverčia vidiniu. O seksas nėra toks paprastas daiktas, kaip esame linkę manyti. Bet, anot to paties psichoanalitiko, kaip išmokstame rašto, išmokstame ir meilės meno.