Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada siekti, kad Seimo rudens sesijoje į Lietuvos teisę būtų įrašyta smurto prieš moteris sąvoka. Šiandien ministerija dėl šio klausimo rengia skirtingų institucijų pasitarimą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prie konvencijos parašą suraitė dar 2013 m., tačiau ji iki šiol nebuvo ratifikuota Parlamento. Vis užtekdavo sveiko proto. Kodėl? Nes konvencijoje siūloma nauja sąvoka „socialinė lytis“. Ratifikavus dokumentą, Lietuva įsipareigotų atsisakyti vyro ir moters lyčių sąvokos, nes po „socialine lytimi“ gali slėptis daug įvairių lyčių. Už asmens diskriminavimą dėl lyties tapatybės konvencija netgi numato baudžiamąjį persekiojimą.
Tikslas - ne apsaugoti moteris
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS dar kartą atkreipia dėmesį, jog naujos smurto prieš moteris sąvokos į mūsų įstatymus nereikia įrašinėti. Nes bet koks smurtas jau seniai Lietuvoje uždraustas: „Reikia pažymėti, kad mūsų tiek Konstitucija, tiek Baudžiamasis kodeksas, Civilinis kodeksas, Administracinių nusižengimų kodeksas absoliučiai draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties tapatybės ar kitu pagrindu. Kažko naujo įnešti į mūsų įstatymus nėra jokio reikalo, nes teisinė sistema sureguliuota labai gerai ir veikia. Veikia lyčių lygybės įstatymas ir institutai, kurie prižiūri.“
V.Budnikas remiasi policijos pateikta statistika. Pernai Lietuvoje užregistruota apie 50 tūkst. smurtavimo prieš moteris pranešimų, dėl penktadalio pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl smurto nukenčia apie 80 proc. moterų, ir apie 15 proc. vyrų. „Mes analizuodami problemą turime aiškiai išskirti, kas sukelia smurtą? Policijos duomenimis, pagrindinis smurtavimo šaltinis yra girtuokliavimas.Taigi atskleidėme pirminę priežastį. Tačiau alkoholizmas nėra teisės problema, tai socialinė visuomenės liga, kurią sukelia žemas pragyvenimo lygis, iš to kylanti menka savivertė, perspektyvos nebuvimas, skurdas, socialinė atskirtis. Dažniausiai smurtaujama provincijoje, kur socialinė atskirtis yra didžiausia. Taigi norint nuslėpti tikrąsias priežastis, akcentuojami visai kiti dalykai, kad smurtaujama prieš moteris ne dėl to, kad yra skurdas, socialinė atskirtis, nedarbas, o keliama visai kitokia problema“, - detalizuoja V.Budnikas. Eksperto teigimu, tai įrodo, jog tikslas toli gražu nėra sumažinti smurto atvejų: „Politikams nerūpi socialinės priežastys ir socialinė atskirtis, kurias sumažinus sumažėtų ir paties smurto artimoje aplinkoje. Jiems reikalinga žūtbūt ratifikuoti Stambulo konvenciją.“
Iškraipomos lytys
Žmogaus teisių specialisto teigimu, konvencijos tikslas yra ideologinis - keisti mūsų sampratą apie visuomenę, apie vyrą ir moterį. Ir Bažnyčia, ir žmogaus teisių organizacijos nuogąstauja, kad bus panaikinta skirtis tarp vyro ir moters. „Tai esminis konvencijos tikslas. Kuo tai susiję su smurtu prieš moteris? Konvencijos 12 straipsnis siūlo imperatyviai keisti stereotipinius vyrų ir moterų vaidmenis, bet nepateikiama alternatyva, kas yra vyriškumo ir moteriškumo standartas. Tai gal vyrai gali atrodyti kaip moterys, o moterys kaip vyrai? Tai dar kartą įrodo, kad konvencijos tikslas yra visai ne smurto užkardymas.
Blaiviai mąstantys žmonės supranta, kad tokią konvenciją įdiegus, bus metami didžiuliai pinigai, bus vystoma didžiulė propaganda. Konvencijoje numatyti ir atitinkami straipsniai, pagal kuriuos piliečiai turi būti persekiojami už tai, kad jie neigs tas nuostatas. Pavyzdžiui, asmuo galės kreiptis į teismą, jei kažkas jį kitaip vertins dėl lyties tapatybės. Pavyzdžiui, vyras įsigeistų save laikyti moterimi, jis padarė nusikaltimą, slapstosi ir gali naudotis situacija sakydamas, kad jis ne vyras, o moteris ir jo tapatybė kitokia. Dar daugiau - konvencija numato, kad baudžiamojo persekiojamo negalima nutraukti. Bet kokių aktų nereikia priimti, nes už gražių nuostatų slepiasi visai kiti tikslai ir jie tikrai negeri“, - aiškina Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas.
Skverbiasi į šeimas
„Vakaro žinios“ jau rašė, kad skirtingose šalies įstaigose moksleiviams jau aiškinama, kad nėra skirtumų tarp mergaičių ir berniukų, netgi raginama žaisti žaidimus, kuriuose apsikeičiama lytimis. Darželiuose sekamos pasakos apie įsimylėjusius princus.
„Stambulo konvencija įpareigoja, kad vaikus bus privaloma auklėti pagal kitokias nuostatas, jeigu tėvai trukdys tas nuostatas diegti, gali būti traktuojama kaip netinkamas vaikų auklėjimas ir gali būti ribojamos tėvų teisės į vaikus. Tai nebūtinai atsitiks iš karto, bet pati tendencija tokia yra“, - atkreipia dėmesį V.Budnikas.
Tai nejaugi dalis sėdinčių valdžioje to nesupranta? „Mes džiaugiamės, kad yra sveikų, mąstančių jėgų, kurios trukdo konvenciją įteisinti. Politikų, kurie atsistoję nepagrįsdami aiškina, kad tokią konvenciją reikia priimti, reikia vengti ir apskritai juos šalinti iš politikos, nes jie jaukia mūsų protus, jaukia mūsų visuomenę. Mažumos turi turėti savo teises, tai objektyvu, tai teisinga, tačiau tos teisės negali užgožti daugumos visuomenės teisių. Nes visuomenė gyvens priespaudoje mažumų, kurios diktuos sąlygas ir reikalaus gyventi pagal jų taisykles. Tai nebe demokratija, tai nebe laisvė“, - akcentuoja žmogaus teisių žinovas.
Tačiau mūsų valdžia negarsėja stipriu stuburu, ypač jeigu ratifikuoti kokius nors dokumentus skubina užsienio veikėjai. „Atvažiuoja įvairūs emisarai iš Europos, ideologijos nešėjai ir jie reikalauja, kad ta konvencija būtų priimta. Vieni politikai tam atsparūs, kiti keliaklūpsti puola vykdyti, nepaisydami savo tautos norų.
Tai totalitarinė mintis, kad lyčių nėra, tautybių nėra, kad visi esame vienodi, ir tai slepiama po gražiais žodžiais „tolerancija“, „lygiateisiškumas“, „smurtavimo naikinimas“, - sako V.Budnikas pabrėždamas, jog didžioji dalis žiniasklaidos priemonių šios temos bijo liesti.
Pasak Socialinės apsaugos ministro Lino Kukuraičio, tai, kas kelia diskusijas Lietuvoje, yra ne konvencijos tikslai, o konkrečių jos nuostatų interpretavimas, apibrėžimų, konvencijos taikymo srities ribų tikslus suvokimas. Stambulo konvencija atnaujino jau ne vienus metus Lietuvoje vykstančią diskusiją apie „gender“ (socialinių lyčių - red. past.) sąvoką. Turėdami vieną lyties terminą, sunkiai į jį sutalpiname įvairius dabartinės lyties raiškos aspektus. „Apmaudu, kad mūsų nepadaryti namų darbai - neišspręsti nesutarimai dėl lyties sąvokos bei sampratos - stabdo valstybės vadovų ir visos visuomenės įsipareigojimą šiam svarbiam tarptautiniam susitarimui“, - kalbėjo L.Kukuraitis pernai birželį vykusioje konferencijoje.
Vakar „Vakaro žinios“ ministerijai priminė, kad smurtas prieš žmones ir taip uždraustas šalies įstatymais. Kam tuomet reikalingas įrašas būtent „smurtas prieš moteris“, o ne prieš vyrus, senelius, neįgaliuosius?..
„2017 m. net 82 proc. žmonių, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, buvo moterys, o 79,2 proc. iš jų nukentėjo nuo savo intymaus partnerio. Tai liudija, kad smurtas šeimose dažniausiai yra nukreiptas prieš moteris, vadinasi, reikia specializuotų priemonių šiai problemai spręsti,“ - atsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą