Abipusis dvasios artumas - didžiausia dovana

Mūsų nuoširdžiausieji

Jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus gydytoją terapeutę Ireną Raščiuvienę mūsų skaitytojai išrinko nuoširdžiausia gydytoja.

Kaip jaučiatės taip įvertinta?

Aš tikrai nesitikėjau tokio įvertinimo. Dirbau, atrodo, kaip ir visi mano kolegos, nesijaučiu išskirtinė, o kodėl mane taip įvertino, tiesiog nežinau. Malonus jausmas... Tačiau kai išeina pasveikęs ligonis ir pasako: "Ačiū, daktare, man jau geriau", tai ir yra didžiausias mano darbo įvertinimas.

Nuoširdumas, tolerancija, subtilus takto jausmas turėtų būti kiekvieno mediko etikos kodekso dalis. Kodėl tai tampa deficitu?

Kad man atrodo, aplinkui visi stengiasi, kiek gali. Aš stengiuosi įgyti žmogaus pasitikėjimą; pirmiausia jį išklausyti, tada jam palengvėja. Kiekvieno žmogaus bėda jam atrodo pati skaudžiausia, pati sunkiausia - kai išsipasakoja, paguodi, patari, jis jaučiasi daug drąsiau.

Kodėl pasirinkote gydytojos kelią?

Net nemokėčiau pasakyti. Mūsų giminėje nebuvo medikų, bet aš jau nuo mažų dienų, kai lankiau pradinę mokyklą, žinojau, ruošiausi būti medike. Jeigu gydytoja nepavyks - tai nors slaugytoja. Norėjau būti kuo arčiau žmonių, jiems padėti. Tėveliai buvo paprasti kolūkiečiai, sunkiai dirbo, o mane traukė medicina.

Ar tada nujautėte, kad žmonės baltais chalatais nėra visagaliai, tad ne visiems galėsite padėti, ne visus - išgydyti? Kaip su tuo susitaikėte?

Taip, žinojau. Labai sunku su tuo susitaikyti, kiekviena netektis palieka žaizdą širdy, gaila ir jauno, ir seno išėjusio žmogaus. Sielvartauju dėl kiekvieno, ilgai nešiojuosi gėlą, galvoju: stengiausi, bet gal ne viską padariau dėl to žmogaus?

Ar prisimenate savo pirmąjį pacientą?

Kai jauna dar atvažiavau į senąją Žvejų ligoninę Klaipėdon, buvo greitosios pagalbos atvežtas pacientas, neva dėl opaligės. Ir padarius visus tyrimus, nustačiau kardioinfarktą. Tai tuo labai didžiavausi ir džiaugiausi. Ir šioje ligoninėje daugel metų gydėsi mano pirmieji pacientai.

Girdime, kad diagnozė - dar ne nuosprendis. Tačiau kaip pasakyti žmogui tiesą, suteikiant jam vilties ir saugumo?

Kartais jie žiūri į tave kaip į Aukščiausiąjį, kuris viską žino, viską gali. Taip nėra, tačiau jeigu žmogus tavimi tiki, tai ir jaučiasi geriau. Kai kurie pacientai pirmomis dienomis būna pikti, atseit ką tu jam padėsi? Tačiau išsikalbame, jie pajaučia, kad nuo manęs nesklinda neigiama energija, gal tik rūpestis, ir susitaiko, ir tampa romesni. Susidraugaujam: aplanko, atneša gėlę, ir tas abipusis dvasios artumas - didžiausia dovana.

Kas yra jūsų skydas apsiginti nuo kasdienės įtampos, kančios, skausmo?

Sunku apsiginti, bet įtampa atslūgsta namuose, bendraujant su vaikais, su draugais, paskaičius gerą knygą, nuėjus į teatrą. Pralinksmina anūkės.

Ko kolegos ir pacientai apie jus iki šiol dar nežinojo?

Mėgaujuosi savaitgaliais sode, tada, sukišus rankas į žemę, visi rūpesčiai nuslūgsta. Labai mėgstu auginti orchidėjas, man tai - pati gražiausia gėlė.

Atsidavusi savo darbui, pirmiausia rūpinatės svetimais. Gydytoja, gal turite receptą, kaip savo vaikus užauginti laimingais žmonėmis?

Turiu gerą šeimą, negaliu skųstis. Užauginau du sūnus, vyriausiasis, Mindaugas, dabar yra rezidentas, ruošiasi būti chirurgu-urologu. O kitas, Aurimas, - verslo vadybininkas. Man vaikus užauginti padėjo mama, ir bėdų su jais tikrai neturėjau: patys stengėsi mokytis, gražiai elgėsi. Aš širdyje labai norėjau, kad sūnus rinktųsi kilnią mediko profesiją, bet jam apie tai niekada nesakiau, nepatariau. Tačiau pirmagimis sūnus niekada net negalvojo apie kitą profesiją. Daug dirba, kad pasiektų savo.

Į ką atsiremiate kritiškomis gyvenimo akimirkomis?

Turiu labai gerą draugę, kolegę Margaritą Vitkauskienę. Galiu jai viską iškalbėti, ir būsiu išklausyta, suprasta, sulauksiu paguodos. Grįžusi namo, galiu atsiremti į vyresnįjį sūnų; mūsų net Zodiako ženklai sutampa, abu esame Vandeniai. Kol turėjau šunelį, jis grįžusią pasitikdavo taip džiaugsmingai, kad negalėjai nepralinksmėti.

Į kokį gydytoją kreiptumėtės pati?

Panašų į save, - šypsosi gydytoja. - Ačiū Aukščiausiajam, man dar neteko sirgti, bet būdamas gydytoju,iš tikro supranti, koks brangus turtas yra sveikata. Aš didžiuojuosi, kad mūsų ligoninėje dirba tokie pasišventę, nesustabarėjusios mąstysenos ir toliaregiški kolegos.

Interviu su nuoširdžiausia slaugytoja Sandra Sasnauskiene - kitą antradienį.

Ivona ŽIEMYTĖ