Būkime sveiki
Norint išlikti per žiemą sveikam, reikia organizmo gyvybines sistemas ruošti iš anksto. Mokslininkai teigia, kad imuninės sistemos stiprinimas didina organizmo atsparumą bakterijoms ir virusams.
Žingsnis atsparumo link - stresų vengimas. Pavyzdžiui, juokas stabdo streso hormonų gamybą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai juokiasi, turi didesnį antikūnų kiekį negu tie, kurie nuolat liūdi.
Psichologai teigia, kad žmonės, kurie turi daug draugų ir dalyvauja socialiniame gyvenime, keturis kartus rečiau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema stipresnė negu tų, kurie vengia išeiti iš namų.
Mankšta stiprina imuninę sistemą. Pasivaikščiojimas, plaukymas ar jogos pratimai suaktyvina kraujo apytaką ir didina atsparumą virusams ar kitoms infekcijoms. Tačiau per didelis fizinis krūvis irgi gali susilpninti organizmo gynybines sistemas.
Sveikatai svarbi mityba
Nesaikingas kavos, alkoholio ir gyvulinių riebalų vartojimas slopina žmogaus organizmo atsparumą. Valgykite daugiau daržovių ir vaisių, kuriuose gausu ir būtinų vitaminų, ir mineralų. Šios medžiagos padeda leukocitams gaminti antikūnus ir kitus junginius, kurie kovoja su infekcija.
Ypač svarbus organizmo kovai su gripu ar peršalimo ligomis yra vitaminas C, kuris padidina imunoglobulino ir baltymų kiekį kraujyje. Dažniau valgykite kivių: vidutinio dydžio vaisiuje yra visos paros vitamino C norma, t.y. dvigubai daugiau negu viename vidutinio dydžio apelsine.
Abrikosuose, mano vaisiuose ir morkose gausu beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Šis vitaminas stiprina imuninę sistemą. Ruduosiuose ryžiuose, duonoje ir žaliose daržovėse gausu mikroelementų, kurie skatina leukocitus efektyviau dirbti.
Tyrimai rodo, kad cinkas, esantis austrėse, jūros kopūstuose, riešutuose ir grūduose, gali greičiau užkirsti kelią infekcijai negu česnakai.
Patarimai susirgus
Jeigu peršalote, gerkite kuo daugiau skysčių - tai skatina organizmą kovoti su infekcija. Skysčiai apsaugo nuo dehidracijos ir sumažina tikimybę susirgti ausų ir nosies gleivinės uždegimais.
Efektyvus karšto vandens gėrimas su šviežiomis citrinų sultimis ir medumi. Citrinų sultyse yra labai daug vitamino C, o medus padeda numalšinti gerklės skausmą ir veikia kaip natūralus analgetikas.
Gripas - tai viena rimčiausių ir dažniausiai žiemos metu pasitaikančių ligų. Gripą sukelia virusai. Pirmieji šios ligos požymiai yra galvos skausmas, karščiavimas. Vos tik pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams pradėkite gerti kuo daugiau skysčių ir vartoti analgetikus, pvz., aspiriną, kuris mažina galvos ir raumenų skausmus bei karščiavimą.
Mitybos specialistai pataria kartu su šiomis priemonėmis pirmąją ligos dieną vartoti po 0,5 g vitamino C (kas keletą valandų). Kitą dieną vitamino C dozę padidinti iki 1 g per dieną. Kai kuriems žmonėms (pagyvenusiems, sergantiems lėtinėmis ligomis) gripas gali būti labai pavojinga liga ir kartais net baigtis mirtimi. Šiems žmonėms būtina prieš žiemos sezoną pasiskiepyti nuo gripo, prieš tai pasitarus su savo šeimos gydytoju.
Jeigu skauda gerklę
Gerklės skausmas - tai vienas iš pirmųjų peršalimo, ar gripo požymių. Sveika dieta, turtinga žuvies taukų ir vitaminų D bei E, gali sustiprinti imuninę sistemą ir padėti išvengti gerklės skausmo. Fitoterapeutai pataria skaudamą gerklę skalauti šalavijų arbata, kuri malšina skausmą. Čiulpkite ledinukus nuo gerklės skausmo.
Ausų infekcijos
Paprastai ausų infekcijas sukelia išplitęs kataras. Ausies membranų patinimas ir gleivių susikaupimas už būgnelio dažniausiai paplitęs tarp vaikų. Mitybos specialistai pataria valgyti kuo daugiau česnakų, svogūnų ir raudonųjų pipirų, kurie mažina per didelį gleivių kaupimąsi.
Pūslelinė
Mažas pūsleles aplink lūpas ar nosį sukelia pūslelinės virusai. Atsiradus pūslelėms venkite jas liesti rankomis, nes pūslelėse gausu virusų. Todėl galite užkrėsti ir kitus žmones. Dažnas šių pūslelių atsiradimas aplink lūpas ir nosį rodo imuninės sistemos silpnumą. Kad ji sustiprėtų, mankštinkitės po 20 minučių 3 kartus per savaitę, kasdien vartokite po 1 g vitamino C, venkite stresų.
Nuožvarbos
Jos dažniausiai vargina žmones, kurių sutrikusi kraujotaka. Nuožvarbos sukelia niežėjimą bei deginimą rankų ar kojų, o kartais ir skruostų bei nosies srityje. Jos atsiranda dėl kapiliarų nesugebėjimo reaguoti į šaltį. Žiemą labai svarbu galūnes laikyti kuo šilčiau. Vartokite daugiau maisto produktų, turinčių vitaminų C ir E, pvz., juodųjų serbentų ar raudonųjų pipirų, kurie gerina galūnių kraujotaką.
Suskirdusios lūpos
Šaltas oras gali pažeisti lūpų odą daug stipriau negu tiesioginiai saulės spinduliai. Lūpų oda neturi riebalinių liaukų, kurias turi viso kūno oda, todėl greitai išdžiūsta ir sutrūkinėja. Žiemą prieš einant į lauką lūpas patepkite riebiu kremu ar specialiu lūpų pieštuku. Venkite laižyti lūpas norėdami jas sudrėkinti - dėl to išdžiūsta ir sutrūkinėja lūpų oda.
Užsikimšusi nosis
To priežastis - nosies gleivinės pabrinkimas ir gleivių susikaupimas. Pakvėpuokite vandens garais su eukalipto aliejumi - tai palengvins nosies gleivių pasišalinimą ir išvalys nosies landas. Į ruošiamą maistą dėkite raudonųjų pipirų, kurie padės išvengti gleivių susikaupimo nosies landose. Panašiai veikia ir svogūnai bei česnakai.
Varvanti nosis
Mokslininkai teigia, kad senstant tikimybė susidurti su šia sveikatos problema didėja. Daugelis vyresniojo amžiaus žmonių kenčia dėl "varvančios" nosies, kai išeina į šaltą orą ar valgo karštą maistą. Aštrus maistas, kuriame gausu prieskonių, gali sušvelninti šią sveikatos problemą.
Svorio augimas
Teoriškai žiemos metu organizmas sunaudoja daugiau kalorijų, kad sušiltų, todėl svoris turėtų mažėti. Tačiau gamtoje daugeliui gyvūnų prieš žiemą sustorėja paodžio riebalinis sluoksnis, sutankėja jų kailis. Panašiai elgiasi ir žmonės - žiemos metu jie šilčiau rengiasi, valgo daugiau sotaus ir kaloringo maisto. Žiemą reikėtų vengti keisti mitybos įpročius.
Nepiktnaudžiaukite karštu šokoladu, pudingais ar kitokiais saldumynais. Gerą savijautą žiemos metu padės išlaikyti avižinių dribsnių košė su nugriebtu pienu, įvairios sriubos ir daugybė šviežių vaisių.
Parengta pagal spaudą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą