Krūtinės, arba širdies, angina - tai trumpalaikis krūtinės skausmas, kurį išprovokuoja sutrikusi pusiausvyra tarp miokardo (širdies raumens) aprūpinimo krauju (deguonies tiekimo) ir miokardo deguonies poreikio.
Pagrindinė priežastis, kodėl susergama krūtinės angina, - tai širdies kraujagyslių aterosklerotinės kilmės susiaurėjimai, atsirandantys dėl širdies išeminės ligos. (Išemija - tai organo mažakraujystė.)
Išeminės širdies ligos atsiradimą ir progresavimą skatina rizikos veiksniai: riebalų apykaitos sutrikimai (cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas), rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, diabetas (liga, pažeidžianti organizmo imuninę sistemą), nutukimas, nuolatinė nervinė įtampa ir t.t.
Sergantieji širdies angina ypatingą dėmesį turi skirti sveikai gyvensenai: visiškai nerūkyti, keisti mitybos įpročius, t.y. atsisakyti riebaus ir kaloringo maisto.
Cholesterolio kiekis turi būti ne didesnis kaip 300 mg per dieną. Sergantiesiems krūtinės angina patariama kuo daugiau vartoti šviežių vaisių, daržovių ir jūros produktų.
Jei žmogus nutukęs, būtina mažinti bendrąjį suvartojamų kalorijų kiekį, o sergant arterine hipertenzija - mažiau vartoti druskos ir alkoholio. Sergant širdies angina būtina reguliariai mankštintis.
Vartojant specialisto paskirtus vaistus gerinama vainikinė kraujotaka ir mažinama miokardo aprūpinimo deguonimi stoka. Dažniausiai sergantiesiems širdies angina skiriama nitratų (beta adrenoblokatorių ar kalcio kanalų blokatorių grupių medikamentai). Mat šie preparatai švelnina krūtinės anginos simptomus ir žmogus geriau pakelia fizinį krūvį. Vaistų parinkimas priklauso nuo ligos simptomų ir kitų gretutinių ligų.
Siekiant užkirsti kelią ūminiams išemijos sindromams, kurių metu įvyksta vainikinių arterijų trombozė, rekomenduojamas ilgalaikis gydymas aspirinu 100-325 mg per dieną. Jei rizikos veiksnių korekcija ir kompleksinis medikamentinis gydymas neduoda reikiamo efekto, rekomenduojamas chirurginis gydymas.
Duriantys trumpalaikiai ar visą dieną užtrunkantys skausmai krūtinėje nebūdingi širdies ligoms, jie dažniau vargina esant stuburo osteochondrozei ar neuralginio pobūdžio skausmams krūtinėje. (Neuralgija - tai nerviniai skausmai.) Po streso, esant padidintam simpatinės nervų sistemos tonusui, gali būti permušimai ar greitas širdies plakimas, tačiau tai jokiu būdu nerodo širdies ligos. Greičiau tai yra padidinto nervų sistemos jautrumo išraiška. Todėl šiuo atveju rekomenduočiau žolinius nervų sistemą raminančius preparatus. Užsitęsus ar labai varginant šiems jutimams būtina kreiptis gydytojo konsultacijos.
Ritmo sutrikimai vaikams gali atsirasti tiek esant rimtiems uždegiminiams pakitimams, tiek ir esant metaboliniams (apykaitos) sutrikimams širdies raumenyje. Būtina gydyti infekcijos židinius (pvz, tonzilitus), jei reikia - skirti vitaminų, metabolinius pokyčius veikiančius medikamentus. Kokia tai aritmija ir jos pavojingumą gali įvertinti tik jūsų vaiką apžiūrėjęs ir atlikęs reikiamus tyrimus vaikų gydytojas. Didžioji dalis aritmijų yra nepavojingos ir dažnai su amžiumi vaikų išaugamos.
Įsikalbėti galima viską, taip pat ir ligas. Tačiau jums gali padėti pakartotinai mamos būklę įvertinęs gydytojas, jei reikia - atlikęs tyrimus, ir jums įrodęs ligos buvimą ar nebuvimą. Tačiau pirmiausia jūs turėtumėte pasitikėti savo gydytoju, leisti sprendimus priimti jam.
Prieširdžių pertvaros defektas - tai įgimta širdies yda, turinti galimybę kraujo nuosruviui iš kairės širdies pusės į dešinę, t.y. pertvaroje tarp prieširdžių yra patologinė skylutė. Ši patologija sudaro apie 50 proc. visų įgimtų širdies ydų. Ji gali likti nediagnozuota vaikystėje (mažas defektas, nesutrikusi hemodinamika (kraujo tekėjimas širdes ir kraujagyslių sistemos organais), nestiprus ūžesys). Iki 40 proc. ligonių ši yda gali savaime užsidaryti iki 3 metų amžiaus, tačiau 15-ai proc. vaikystėje buvęs nedidelis priširdžių pertvaros defektas su amžiumi ryškėja. Daryti operaciją ar ne, įtakos turi ne tik tai, kokio dyžio yra defektas, bet ir sergančiojo amžius.
Mat daliai ligonių sulaukus 40-ies pradeda vystytis plautinė hipertenzija. Tokiais atvejais laiku atlikta operacija garantuoja normalią gyvenimo trukmę.
"Kabanti širdis" - daugiau rentgenologinis radinys. Jei esate aukšta ir liekna, tuomet jūsų diafragma yra žemiau ir todėl tarpuplautyje laisvai "kabo" širdis. Jeigu turite kokių abejonių, jums reikėtų kreiptis į kardiologą, kad šis atliktų echoskopiokardiogramą.
Tai yra sveiko žmogaus sveika reakcija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą