Chirurgija - ir iššūkis, ir aistra, ir kūryba

Medicina ir medikas

"Negalėčiau dirbti terapeutu", - neabejoja aukščiausiosios kvalifikacijos chirurgas Algirdas Šlepavičius, vaikystėje, beje, svajojęs apie diplomato karjerą.

Studijuoti politologijos negalėjo - neleido politinio kalinio sūnaus etiketė, tačiau tapęs chirurgu kitokio darbo nebeįsivaizduoja. Chirurgija jam - ir aistra, ir kūryba, atimanti net ir laisvalaikį, nes vakarai leidžiami studijuojant naujausią medicininę literatūrą.

Kiek išoperuota per 25-erius metus, dirbant Klaipėdos ligoninėje, - neskaičiavo. Pernai - 450 operacijų, nors chirurgo krūvis pagal ES nuostatus neturėtų viršyti 300...

Kodėl rinkotės chirurgo, ne, sakysim, terapeuto duoną?

Negalėčiau dirbti terapeutu. Esu aktyvistas, mėgstu veiklą, kūrybą. Juk kiekviena operacija individuali, tai tarsi kurti kūrinį. Ir kai žmogus pasveiksta - jaučiu didelį vidinį pasitenkinimą.

Ar prisimenat savo darbo pradžią Klaipėdos ligoninėje?

Atvykome trys jauni chirurgai internai, vis pykdavomės konkuruodami dėl eilės budėti. Dabar taip nebėra, chirurgai dėl tų budėjimų nebesivaržo, net pabamba, kai ateina eilė.

Budėjimai buvo geras išbandymas ir skatino tobulėti, mokytis - vos ne per kiekvieną budėjimą atveždavo durtų ligonių. Juk nežinojai, ką atveš ir kokius sužalojimus rasi operacijos metu. Nepasiruoši tokiai operacijai, niekas už nugaros nestovi, turi susidoroti pats.

Kokias operacijas atlikti šiandien labiausiai patinka?

Labai patinka kasos ir kepenų chirurgija. Tai, be abejo, sudėtingiausia pilvo chirurgijos sritis. Kasos auglių šalinimo operacijos trunka 6 valandas, jos metu pašalinama pusė kasos, tulžies pūslė, dalis skrandžio ir bendrojo tulžies latako, tuščiosios žarnos dalis ir dvylikapirštė žarna. Suformuojamos trys naujos jungtys. Prieš pusantrų metų pradėjome daryti didelės apimties kepenų oepracijas. Kepenys - labai kraujingas organas. Kiekviena tokia operacija - iššūkis chirurgui. Tuo jos ir įdomios.

Bet mano hobis - endokrininė chirurgija. Patinka preciziškumas, tai, kad turi apskaičiuoti kiekvieną savo judesį. Jei pakenksi šalia esantį nervą - žmogus nebegalės kalbėti. Reikia išsaugoti nesužalotas ir prieskydines liaukas, sveriančias vos 20 miligramų. Niekad nervas ir prieskydinės liaukos nebūna toje pačioje vietoje. Jų ieškojimas - kūryba. Smagu, kai matai darbo rezultatą ir žinai, jog atlikai šią operaciją ne prasčiau nei geriausių pasaulio klinikų gydytojai.

Turbūt pacientai, žinantys jūsų darbo patirtį, prašo, kad operaciją atliktumėte būtent jūs?

Ligonių pageidavimas, kad operaciją atlikčiau aš, - geriausias įvertinimas ir kartu įpareigojimas. Ir negali sakyt, kad nenori jų operuoti. Ligoniai turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Jei atsisakysi juos operuoti - gali paduot į teismą. Nors yra operacijų - kaip išvaržų, apendikso, kojų paviršinių venų, - kurios man nėra tokios įdomios. Tokiais atvejais paklausiu paciento, ar neprieštarautų, jei jį lygiai taip pat gerai išoperuotų kitas chirurgas.

Bet ar toks patyręs ir kvalifikuotas chirurgas nebūtų naudingesnis atlikdamas sudėtingesnes operacijas?

Žinoma, rezultatai būtų geresni, jei visa chirurgija būtų specializuota. Tikimybė padaryti klaidą daug mažesnė, jei tam tikrų operacijų esi atlikęs daug. Mūsų ligoninėje tam tikra specializacija egzistuoja. Prasminga ją vystyti toliau. Tai, kad kai kuriuos ligonius kitos ligoninės siunčia į Kauną ar Vilnių - kenkia Klaipėdos ekonomikai. Mes turim absoliučiai visą aparatūrą ir galimybes atlikti visas pilvo ertmės organų, taip pat endokrininių organų operacijas čia, Klaipėdoje.

Dabar yra tikras balaganas. Rajono ligoninės naktį nebeoperuoja, tad dėl kiekvienos įstrigusios išvaržos ar apendicito siunčia pas mus. Kita vertus, tie, kurie rūpinasi savo sveikata, taip pat stengiasi atvažiuoti į Klaipėdą, nepasitiki rajonų medikais. Manau, kad Klaipėda turėtų specializuotis atlikti sudėtingesnes operacijas. Juk yra įrodyta, kad specializuotuose centruose atliekant retesnes ir sudėtingas operacijas pooperacinis mirtingumas ir pooperacinių komplikacijų skaičius yra perpus mažesnis nei nespecializuotuose centruose.

Bet ir sveikatos politika pas mus į tai orientuoja?..

Nuo praeitų metų pas mus įvestas operacijų cenzas: jei ligoninėje atliekama tik keletas sudėtingų tam tikros chirurgijos srities operacijų per metus, ligonių kasos moka už jas mažiau nei specializuotuose centruose, kur jos nuolat daromos.

Jūsų vadovaujamas Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrius specializuojasi mechaninių geltų gydymo srityje. Ar visiems atvykstantiems pacientams galite padėti?

Visa bėda, kad dažnai kasos, kepenų ir tulžies latakų auglių pirmasis simptomas yra gelta, bet ji, deja, kartu būna ir jau užleistos ligos požymis. Jei negalim atlikti radikalių vėžio pašalinimo operacijų, atliekame paliatyvias - prailginančias gyvenimą ir likviduojančias geltą.

Kokių operacijų tenka atlikti vis daugiau?

Daugėja operacijų dėl kasos ir skydliaukės vėžio. Pastarųjų kasmet padaugėja vos ne dvigubai. Manau, tai Černobylio katastrofos įtaka.

>Ar pripratote prie mirčių? Ar neskatina jos minčių apie egzistenciją ar pomirtinį gyvenimą?

Per metus skyriuje miršta apie 20 ligonių. Kas yra po mirties, kur mirusiojo dvasia, negalvoju, nes netikiu Dievą. Jei domėčiaus pomirtiniu gyvenimu, neturėčiau laiko skaityti medicininių žurnalų, gilintis į naujoves, sėdėti internete. Kai išeisiu į pensiją, tikrai sėsiu prie filosofinių ir istorinių knygų.

Kam chirurgui medicininė literatūra? Apie ką skaitote? Negi ne viską žinote?

Medicina, kaip mokslas, vystosi labai sparčiai. Prieš penekrius metus išleistą medicininę knygą galima išmesti - ji pasenusi. Iš knygų, operacijų vaizdo įrašų galima mokytis operuoti, nors geriausia - pačiam pamatyti naujas operacijas. Turėjau galimybių mokytis geriausiose pasaulio klinikose.

Jei manytum, kad viską jau moki, koks neįdomus būtų gyvenimas. Kai pradedi gilintis į kokią ligą, randi tiek įvairių niuansų. Kad ir apie tą prieskydinę liauką. Nė pusės gramo nesverianti liaukutė, o apie ją tonos prirašytos. Ir kasdien vis kas nors nauja.

Kuo ši liaukutė tokia įdomi?

Ji atsakinga už kalcio apykaitą organizme. Joje pradėjęs augti auglys gamina hormoną, kuris iš kaulų išplauna kalcį. Civilizuotose pasaulio šalyse visiems, kam per 40 metų, kartą per metus patikrinamas kalcio kiekis kraujuje, kad būtų nustatyta, ar neserga šios liaukos patologija. Lietuvoje, deja, kalcio kiekis tikrinamas tik kai išmatavus kaulų tankį randamas jų išretėjimas.

Dėl to dažnai tenka operuoti ligonius su užleistomis ligos formomis: dėl išretėjimo lūžusiais kaulais, kai inkstuose susiformuoja akmenys, kai dėl per didelio kalcio kiekio atsiranda sunki depresija.

Ar tenka sulaukti nepelnytų priekaištų iš mirusio paciento artimųjų?

Gal du tris kartus gyvenime buvau nepelnytai užgautas. Kai kurie gydytojai skundžiasi, kad taip būna dažnai. Bet manau, kad jei gydytojas pacientui ir jo artimiesiems skiria pakankamai laiko, išaiškina jiems viską apie ligą, galimas komplikacijas, tokių atvejų bus labai mažai. Būna, tiesa, tokių, kurie apskritai linkę visada viskuo kitus kaltinti, bet jei jauti, kad esi teisus, labai nesielvartauji.

Jei turiu sunkesnį ligonį, parėjęs dažnai ir nemiegu, apmąstau, nerimauju. Žmona, kuri taip pat medikė, tik ginekologė, žino, kad manęs tada geriau neliesti...

Ar pavyksta atsiriboti nuo operacijos vaizdų?

Žinoma, juk ir batsiusvys atsiriboja nuo batų, pastebi ir saulę, debesis, gražias moteris... Kitaip tapsi mašina, pervargęs būsi niekam tikęs, darysi klaidų.

Kaip įsikraunate sunkiai darbo dienai?

Jau porą metų kasryt po pusvalandį atlieku tempimo ir jogos pratimus. Tai padeda atpalaiduoti ir sustiprinti stuburą, kuriam operacinėje tenka didelis krūvis - tenka po penkias valandas kasdien stovėti įsitempus, laikant pakeltas rankas. Savaitgaliais mėgstu padirbėti sodyboje Rusnės saloje, žvejoti. O dar sergu užkrečiama liga - kas žiemą nuo pat studijų laikų savaitei su žmona vykstame slidinėti į kalnus.

Ar duodat kolegoms velnių per penkiaminutę?

Esu ilgamečio skyriaus vedėjo Klaipėdos chirurgijos tėvo Albino Montvido, kuris niekada nieko nėra įžeidęs, mokinys. Tai kitokia mokykla. Nerėkiu, nešaukiu, neužgaulioju, nežeminu. Negadinam vienas kitam darbo ir nuotaikos priekaištais, balso pakėlimu.

Genovaitė PRIVEDIENĖ