Gydytojų paskirti vaistai gali ne tik gydyti, bet ir nuodyti

Gydytojų paskirti vaistai gali ne tik gydyti, bet ir nuodyti

Amerikos tyrinėtojų grupė viename prestižinių žurnalų "New England Journal of Medicine" skelbia savo tyrimo rezultatus, iš kurių aiškėja, kad galima išvengti daugybės skubių suaugusiųjų hospitalizacijų.

Straipsnio autoriai teigia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) per metus dėl neteisingo vaistų dozavimo hospitalizuojama daugiau nei 100 tūkst. pacientų, perkopusių 65 metų ribą. Didelės rizikos ar netinkamai paskirti vaistai sudaro tik nedidelę šių atvejų dalį. Dažniausiai tai gana įprasti medikamentai, kaip, pavyzdžiui, kraują skystinantis varfarinas, insulinas, antidiabetiniai ar kraujo krešumą mažinantys vaistai (tarkim, aspirinas).

Duomenys buvo renkami 2007 -2009 metais. Registre dalyvavo 58 ligoninės. Per šį laikotarpį stebėti 5 077 hospitalizacijų atvejai dėl medikamentų.

Nustatyta, kad trečdaliu atvejų (33,3 proc.) buvo perdozuota varfarino, 13,9 proc. – insulino, 13,3 proc. – kitų kraujo krešumą mažinančių vaistų, 10,7 proc. – antidiabetinių tablečių.

Beveik visais šiais atvejais per didelės vaistų dozės suvartotos netyčia, todėl tyrimo autoriai rekomenduoja stiprinti šių vaistų dozavimo ir skyrimo monitoravimo sistemas.

Daugelyje JAV ir Jungtinės Karalystės ligoninių yra įvykių dėl vaistų vartojimo registrai. Reguliariai vyksta incidentų dėl netinkamo vaistų paskyrimo ir vartojimo aptarimai ir svarstymai.

Kalta savigyda

Lietuvoje nėra atskiro vaistų perdozavimo registro, bet Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras fiksuoja ir apsinuodijimų medikamentais atvejus. Vyriausioji specialistė Daiva Gutauskaitė "Vakarų Lietuvos medicinai" pateikė praėjusių metų statistiką: pernai Lietuvoje nustatyta 5815 apsinuodijimo atvejų (neįtraukiant psichikos sutrikimų, vartojant alkoholį), iš jų 2039 – medikamentais. Pasitaikė 16 suaugusiųjų mirties atvejų nuo vaistų.

Specialistės teigimu, suaugusieji dažniausiai medikamentais apsinuodija besigydydami patys. "Išgeria per dideles dozes, dažniausiai išgirdę pažįstamų patarimus. Gal veikia ir reklama – jei per televiziją skelbiama, kad tas medikamentas gydo nuo kokių nors ligų, žmonės ir gydosi savarankiškai, bet tai tik mano asmeninė nuomonė", – kalbėjo D. Gutauskaitė.

Priešnuodis – kraujospūdžio aparatas

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis portalui tvirtino, kad šiemet greitosios pagalbos brigados gavo 110 iškvietimų dėl apsinuodijimo medikamentais, iš kurių beveik pusė (52) – siekiant nusižudyti. Kaip yra kitais atvejais?


Netyčiniais atvejais, pašnekovo teigimu, dažniausiai apsinuodijama vaistais nuo hipertenzijos. Ar tai reiškia, kad gydytojai skiria juos neteisingai ar netiksliai? "Gydytojai turbūt paskiria teisingai, bet kontroliuoti jų vartojimą labai sudėtinga, – aiškino medikas. – Kraujospūdis nuolat šokinėja, ir vieną dieną reikia didesnės vaistų dozės, o kitą – mažesnės. Tačiau nemažai iškvietimų pasitaiko dėl to, kad žmonės sąžiningai geria vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, neatsižvelgdami į savo savijautą. Norint to išvengti praktiškai kiekvienas turėtų mokėti naudotis kraujospūdžio aparatu. Juk tai nėra didelis mokslas. Ir yra įvairių aparatų kainų, tad jis turėtų būti kiekvienuose namuose".

Lietuva per maža gydytojų klaidoms

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė sakė negirdėjusi, kad pacientas būtų apsinuodijęs nuo gydytojo neteisingai paskirtų vaistų ar jų dozės. "Juk kiekvienas žiūri individualiai, stebi pacientą", – paaiškino.

Visų trijų didžiųjų uostamiesčio ligoninių vadovai tvirtino negirdėję nė vieno atvejo, kad kuriose nors Klaipėdos ligoninėse pacientas būtų apsinuodijęs medikamentais dėl mediko klaidos. Tik Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis prisiminė tokių atvejų buvus "kažkada" Kaune ir Šiauliuose. "Amerika – didelė šalis, ten medicina labai kompiuterizuota, dirbama per tarpininkus, gydytojas tik ateina atlikti operacijos, net nepažindamas ligonio. O pas mus, Lietuvoje, chirurgas dar prieš operuodamas pats apžiūri pacientą, pasikalba su juo kelis kartus. Tad ir vaistai skiriami tinkamai", – sakė KUL vadovas.

"Gal per maža mūsų valstybė, todėl ir nepasitaiko tokių atvejų", – svarstė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas.

"Lietuvos gydytojai yra labai tinkamai parengti, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės šeimininkas Jonas Sąlyga. – O Amerika – didžiulė šalis, tad ten ir pilna tokių atvejų".

www.vlmedicina.lt

Šaltinis: Budnitz DS, et al "Emergency hospitalizations for adverse drug events in older Americans" N Engl J Med 2011; 365: 2002-2012.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder