Žmonijos protėvis, Nojaus senelis Metušaelis gyveno visus 969 metus.
Bibliniai patriarchai apskritai pasižymėjo gyvybingumu: Adomas gyveno 930 metų, Lamechas - 777, Nojus - 950... Gyvūnų pasaulyje taip pat pasitaiko ilgaamžių.
Pavyzdžiui, eršketas gali gyventi iki 150 metų. O štai dar vienas įdomus faktas:
1230 m., praėjus 40 metų nuo imperatoriaus Frydricho Barbarosos mirties, į ežerą buvo paleista žymėta „rūmų“ lydeka.
1497 m. ją atsitiktinai sugavo žvejai. Tuo metu lydekai buvo jau per 300 metų, o svėrė ji 140 kg.
Kai kurių rūšių vėžliai gyvena 300 metų. Apie 200 metų gyvena varnos. Daugelio rūšių lapuočiai ir spygliuočiai gyvena iki tūkstančio metų, kasmet subrandindami sėklų. Esama ne mažiau kaip 800 metų derlių duodančių vynuogienojų.
Palyginti su šiais skaičiais, vidutinė šiuolaikinio žmogaus gyvenimo trukmė atrodo juokinga.
Septyniasdešimt, geriausiu atveju aštuoniasdešimt metų, o paskutinius metus paprastai temdo negalios ir ligos.
Kyla logiškas klausimas: gal mes mirštame per anksti?
Gyvybingumo rezervas - 200 metų
Garsusis rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas manė, kad mirtis anksčiau 150-ies - prievartinė.
Gyvūnai paprastai gyvena 10 kartų ilgiau, negu trunka brandos laikas. Pavyzdžiui, šuo suauga per 2 metus, o gyvena iki 20-ies.
Žmogus subręsta per 18-20 metų, vadinasi, jis turi gyventi 180-200 metų.
Gerontologai įsitikinę, kad kiekvieno iš mūsų minimali galima gyvenimo trukmė yra du šimtai metų. Ir turima omeny ne „griuvenos“ egzistencija, o kuo visavertiškesnis gyvenimas.
Šiuo požiūriu net šimtas metų neatrodo toks jau didelis skaičius.
„Profesionalūs“ ilgaamžiai tradiciškai yra kalnų gyventojai. Apskritai pasaulyje pagal ilgaamžių skaičių pirmauja JAV, Japonija ir Vietnamas.
Europos lyderės - Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija.
Ilgaamžiškumo problemos žmoniją jaudino visais laikais. Alchemikai išrasdavo jaunystės eliksyrus, gydytojai vienas per kitą siūlydavo tai vieną, tai kitą stebuklingą būdą.
Tačiau iki šiol aiškiai neatsakyta į klausimą, kodėl vieni žmonės gyvena ilgai, o kiti - ne.
Visiškai akivaizdu, kad čia lemia ne vien sveika arba nesveika aplinka. Genetikai turi savo teoriją, kuriai patvirtinti įrodymų, beje, dar nepakanka.
Ir nors jaunatvišką išvaizdą, žinoma, lemia paveldimumas, didžiausios reikšmės turi gyvenimo būdas, įpročiai, seksualinis aktyvumas ir net charakteris bei profesija.
O tai negali nedžiuginti, nes mums visiškai pagal jėgas savo gyvenimą padaryti sveiką ir džiaugsmingą iki paskutinės dienos.
Nebūkite lepūnai
Racionas.
Gerontologai teigia, kad brandaus amžiaus žmogus (40-45 m.) turi peržiūrėti savo mitybos režimą.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos tris aspektus, kurie neigiamai veikia organizmą: vengti persivalgyti, popietės miego ir sočios vakarienės.
Visiškai neabejotinai būtina atsisakyti rafinuotų produktų, pirmiausia miltinių ir konditerijos gaminių.
Geriausias tortas - indelis kalnų medaus su jame įmaišytais riešutais, džiovinti vaisiai (ypač naudingi abrikosai ir datulės).
Būtina vartoti rūgštaus pieno produktų, bet kokybiškų, su natūraliu raugu. Juos reikia gerti prieš miegą - pakaks ir pusės stiklinės.
Druską naudinga pakeisti sojų padažu, mėsą - augaliniais baltymais (pupelės, avinžirniai), gyvulinės kilmės riebalus - augaliniais.
Prieskoninės žolės ir aštrūs prieskoniai - aitrieji pipirai, česnakai ir svogūnai, ypač neapdoroti, yra būtina bet kurio ilgaamžiškumą lemiančio raciono dalis.
O alkoholį patartina vartoti tik „homeopatinėmis“ dozėmis. Taurė gero sauso vyno arba viena vienintelė taurelė kokybiško stipraus alkoholinio gėrimo - tai viršutinė riba, kurią sau galima leisti porą kartų per savaitę.
Judėkite.
Dėl nejudraus gyvenimo būdo žmogus regimai „nusidėvi“: edemos, dusulys, sąnarių skausmai, nutukimas... Vardyti galima be galo.
Kuo daugiau vaikščiokite pėsti. Netingėkite tvarkytis bute be šepečio ilgu kotu - lenkitės kuo žemiau ir kuo dažniau.
Treniruokite pilvo raumenis:
Rytų medicina teigia, kad žmogus, kurio pilvas nusilpęs, miršta anksčiau. Kiekvieną rytą atlikite paprasčiausius tempimo pratimus. Raumenims ir kaulams būtinai reikalingas krūvis, ir kuo jo daugiau, tuo jie stipresni ir tvirtesni.
Dirbsite fizinį darbą: mokslo šviesuliai, finansų genijai, meno žmonės - viso labo žmonės iš raumenų, kaulų ir kraujo.
O tas kūnas privalo dirbti, jeigu, aišku, netrokšta tapti dusulingu mėsos kalnu su krūva ligų.
Neatsisakykite sekso.
Bet seksas, kaip ir mityba, turi būti kokybiškas. Rytiečiai mano, kad seksas naudingas tik tuomet, kai partneriai vienas kitą traukia.
Tokiu atveju jis tampa galingu instrumentu abiejų gyvybinėms jėgoms papildyti. Bet jeigu bent vienas iš partnerių tik imituoja aistrą, gyvybinių jėgų negrįžtamai praranda abu.
O netekus gyvybinės jėgos, ateina ligos ir senatvė.
Laikykitės miego režimo.
Miegokite vidutiniškai 7 valandas per parą, trumpindami šį laiką vasarą ir ilgindami žiemą, kad keltumėte ir gultumėte tegu ir ne kartu su saule, bet bent pagal gamtos ritmą. Be to, manoma, kad persimiegoti, lovoje voliotis 9-10 valandų yra dar blogiau negu miegoti per mažai, nes tai kelia depresiją, silpnina bendrą tonusą.
Prisipratinkite prie šalto vandens.
Maudynės lediniame vandenyje ir net apsipylimai šaltu vandeniu - puikus būdas neleisti nusilpti imunitetui ir jaunystei išsaugoti. Šios rūšies stresas nepaprastai teigiamai veikia organizmą. Ir apskritai nebūkite mimoza.
Raskite patinkantį užsiėmimą.
Konfucijus sakė: „Rask širdžiai mielą užsiėmimą, ir tau neteks dirbti nė vienos dienos“.
Jeigu jūs nesate vienas iš laimingųjų, kurie duoną užsidirba mėgstamu darbu, būtinai raskite sau hobį. Įkvėpimas, kurį patiria kuriantis žmogus, ne šiaip suteikia laimės - jis apsaugo psichinę sveikatą.
Treniruokite smegenis.
Senstant galima tapti bobele, kurią domina tik kiemo paskalos ir savo podagra. O galima likti aktyviu ir sveiku žmogumi, svarbiausia - jaunu dvasia.
Naujų žinių troškimas - štai vienas iš skiriamųjų jaunystės požymių.
Pasaulis didžiulis, ir norint sužinoti jo paslaptis, reikia nugyventi ne vieną ir net ne šimtą gyvenimų.
Būkite smalsūs gerąja šio žodžio prasme ir išlaikykite optimizmą ir tikėjimą ateitimi.
Norint gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą, pakanka jo netrumpinti, gyventi sąmoningai ir suprasti, kad susimąstyti apie senatvę niekada nėra per anksti.
O kokia ji bus, priklauso tik nuo jūsų.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Rašyti komentarą