Iš kur atsiranda nepageidaujamas svorio perteklius?

Atsikratyti antsvorio, neišsiaiškinus jo priežasties, yra labai sunku. Tai kodėl žmogus priauga svorio?

Čia gali turėti įtakos trijų grupių veiksniai.

1. Sutrikimai pagumburyje. Taip vadinama smegenų dalis, kuri kontroliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, miegą, emocinį aktyvumą, taip pat troškulį ir alkį. Būtent pagumburyje yra maitinimosi reguliavimo centras. Jeigu jo veikla sutrinka, žmogaus apetitas didėja ir jis gali nejausti sotumo (tokie pacientai sako, kad gali valgyti, kol maistas įstringa gerklėje). Rezultatas - suvartojama labai daug energijos, kurią išnaudoti įprastomis sąlygomis neįmanoma, todėl atsiranda riebalų atsargų. Paprastai tokį sutrikimą turintis žmogus turi didelį antsvorį, yra nutukęs. Su pagumburiu susijusias problemas gali sukelti infekcijos, traumos, gerybiniai augliai.

2. Endokrininės problemos. Šio atveju antsvoris auga sutrikus vidaus sekrecijos liaukų darbui. Dažniausios apkūnumo priežastys:

• Hipotireozė - susilpnėjusi skydliaukės funkcija. Hormonas tiroksinas, kurį ji gamina, užtikrina normalią medžiagų apykaitą. Esant hipotireozei jo gamyba mažėja ir kalorijų naudojimas lėtėja. Žmogus gali valgyti visiškai mažai, bet vis tiek storėti.

• Vyrų hipogonadizmas - lytinių liaukų funkcijos susilpnėjimas. Trūkstant vyriškųjų hormonų berniukas (sutrikimas neretai pasireiškia vaikystėje) storėja „moteriškai“ - per klubus ir pilvo apatinę dalį, tampa glebus.

• Hiperkorticizmas (Icenkos-Kušingo sindromas) - organizme gaminama per daug antinksčių žievės hormonų. Nutukimas yra vienas iš pirmųjų ligos požymių. Riebalai daugiausia kaupiasi veido, kaklo, krūtinės ir pilvo srityse.

Daug kas mano, kad apkūnumas paveldimas: jei tėvai turėjo antsvorio, jo turės ir vaikai. Bet iš tiesų yra ne taip. Paveldimas ne pats apkūnumas, o polinkis į jį, t.y. medžiagų apykaitos ypatumai. Aktyviai ir sveikai gyvenant, tinkamai maitinantis šis polinkis dažniausiai nerealizuojamas. Kitas dalykas, kad iš tėvų paveldime ne tik genus, bet ir įpročius: pernelyg riebaus ir kaloringo maisto pomėgį, įprotį laisvalaikiu gulėti ant sofos, pripratimą gaminti pie­tus „tarsi kareivių kuopai“. Būtent tai ir sudaro sąlygas antsvoriui atsirasti.

Visais šiais atvejais nereikalingi kilogramai pranašauja rimtesnius pokyčius. Todėl būtina apsilankyti pas endokrinologą ir gydyti pagrindinę ligą. Be to suliesėti nepavyks.

3. Persivalgymas. Šis veiksnys - plačiausiai paplitęs. Pagal statistiką 95 proc. atvejų antsvorio atsiranda būtent dėl to, o ne dėl ligų ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Jei organizmas gauna daugiau energijos, negu sunaudoja, kalorijos neišvengiamai virsta riebalais.

Daugelis įsivaizduoja, kad persivalgoma suvalgant labai daug. Iš tiesų yra ne taip. Žmogus gali valgyti „kaip visi“, tačiau jei mažai juda, neaktyvus fiziškai, net standartinės porcijos jam tampa per didelės, ir tai taip pat yra persivalgymas. Persivalgyti kartais skatina ir stresas, kai žmogus valgo, kad nusiramintų, atsipalaiduotų. Neretai persivalgoma sutrikus uoslei: valgis atrodo beskonis, ir suvalgoma daugiau, negu reikia. Svarbūs ir valgymo įpročiai: die­tologų nuomone, dažniau persivalgo tie, kurie mėgsta kramsnoti žiūrėdami filmą, sėdėdami prie kompiuterio arba skubėdami, pakeliui. Nukenčia ir tie, kurie valgo dėl kompanijos, kai nėra alkani.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"