Ką būtina žinoti apie savo kūną

Kad entuziazmas neišblėstų, pirmiausia blaiviai įvertinkime esamą savo kūno būklę.

Paprasčiausia pasitikrinti "nusidėvėjimo" laipsnį yra susilenkiant. Nereikia jokių specialių matuoklių! Ir taip aišku, kad jeigu sėdėdami ant žemės pirštų galais negalite pasiekti net savo kelių - problema kaip reikiant. Jei pasiekiate kojų pirštus - viskas gerai, jei dar toliau - esate "kaip naujas".

Antras žingsnis - rūpinkitės kūno funkcija, o ne išvaizda.

Dažnai nutinka, kad gerokai į ketvirtą ar penktą dešimtį įkopęs žmogus nusikrato kokių 10 kg ir sugalvoja, kad dabar jis dalyvaus maratono bėgime, kops į Himalajus ar pozuos apatinių reklamai. Nedarykite šito. Nusifotografuokite su draugais gamtoje, užkopkite į Šatrijos kalną Žemaitijoje, išeikite į žygį pėsčiomis po kurį nors Lietuvos nacionalinį parką - kai grįšite gyvas ir sveikas, spręskite, kur žygiuoti kitą kartą. Jei svėrėte 150 kg ir nusikratėte 50 kg iš jų - atlikote žygdarbį, bet tai nereiškia, kad likę 100 kg yra dovana jūsų sąnariams, ypač jei sumanysite sistemingai bėgioti. Verčiau važiuokite dviračiu.

Kaip maitintis

Mityba privalo tenkinti būtinus organizmo poreikius ir jokiu būdu neviršyti energetinių sąnaudų, t. y. dienos racione turi užtekti maistinių medžiagų ir šiek tiek trūkti kalorijų. Tai reiškia, kad negalite valgyti smarkiai perdirbtų produktų, saldumynų, riebaluotų kepinių, alkoholio. Gana atsargiai reikia valgyti miltinius ir pieno produktus - ir vieni, ir kiti yra "žiauriai" apdoroti ir tai, kas ten likę, paprastai nebėra nei pienas, nei duona. Išimtis darytina tik rūgštiems neriebiems pieno produktams (liesa varškė, liesas sūris, pasukos) ir rupaus malimo duonai (geriau su sėlenomis). Patartina smarkiai apriboti gyvulinės kilmės riebalus, ypač jei fizinis krūvis nėra didelis (nedirbate sunkaus "juodo" fizinio darbo, nekilnojate svarmenų). Kiaulieną siūlyčiau paskelbti "už įstatymo ribų", visus rūkytus gaminius ir dešras - taip pat. Lieka liesa jautiena, veršiena, graužikų mėsa (neriebi), paukštiena be odos. Viskas, kas su odele, kepta ir apvoliota miltuose, - nevalgoma. Žuvis tinka visa, taip pat ir riebi, tik kiekis vienu kartu negali viršyti 100 g.

Svarbiausia - nepersivalgyti. Šio principo lengviausia laikytis, valgant dažnai ir po nedaug. Kai maitinamės retai, organizmas stengiasi atsigriebti už iškęstą alkį ir dar sukaupti atsargų kitam badmečiui.

Išsitirkite

Tyrimus pasidaryti visada gerai, ypač kraujo, o esant antsvoriui - ir cukraus kiekio kraujuje. Tinkamos mitybos rodiklis visada bus stabili insulino kreivė. Tai reikš, kad jūs nepersivalgote ir nebadaujate, o nedidelį alkio jausmą jaučiate beveik nuolat ir pakeliate jį lengvai. Tokios kreivės siekia ir diabetikai. Todėl jei yra bent mažiausias diabeto pavojus, drąsiai maitinkitės pagal maisto rekomendacijas diabetikams, ypač rekomenduoju Kristine Napier "Mitybos vadovas sergantiems diabetu". Ten išdėstyti mitybos principai iš esmės tinka visiems, norintiems išvengti alkio protrūkių ir tuo pat metu nusimesti antsvorį. Įspėju, procesas nebus sunkus, tačiau bus ilgas ir lėtas.

Sėkmingai derinant išvardintus faktorius, tyrimų rezultatai palaipsniui turi imti gerėti tarytum savaime.