Kelias į lieknumą – ne visada tiesus

Per metus priaugo 45 kg

Net keista su Sauliumi kalbėtis ne apie politiką. Kadaise garsėjęs kaip politikos ekstremalas, o per praėjusius rinkimus balotiravęsis į Seimą, tiesa, į jį taip ir nepatekęs, Saulius sako priaugęs svorio per maždaug metus, kai perkopė 30-metį. Tačiau pernelyg dėl to nesuko sau galvos.

– Pilnėti linkusi visa mūsų šeima, – pripažįsta S.Oželis, – tiksliau, iki 30-ies būname liekni, o paskui staiga „išsipučiame“. Be to, ne paslaptis, visada mėgome skaniai pavalgyti.

Jis nuo vaikystės prisimena skanius ir riebius mamos ir močiutės patiekalus – kugelį su kojytėmis, vėdarus.

Kas be ko, ir gyvenimo būdas nebuvo pats sveikiausias: pusryčių Saulius nevalgydavo, valgyti pradėdavo tik po pietų, paskutinįkart – prieš pat eidamas miegoti, 1–2 val. nakties.

Atrodė, kad didelis svoris nemaišo. Tačiau savo „juodą darbą“ jis darė patyliukais. Saulius pajuto, kad ėmė „streikuoti“ širdis: staiga nei iš šio, nei iš to imdavo plazdėti, „šokinėti“ pulsas.

– Pajutau, kad turiu širdį, – prisimena Saulius. – Pulsas staiga šokteldavo net iki 200 kartų per minutę.

Vienas iš ligos faktorių – antsvoris

Tačiau vaikščioti pas gydytojus niekada nemėgęs Saulius nepaisė signalų, „tempė gumą“, kol galų gale užklupo bėda.

Šių metų sausio pirmąją S.Oželis, galima sakyti, gavo antrą šansą gyventi. Bėda užklupo iš pasalų.

– Su seserimi važiavome į sodą, kai staiga pasidarė blogai – pulsas padažnėjo, kūnas atšalo, ėmiau nebejausti kojų, vaizdai ėmė lietis, – pasakoja Saulius.

Laimė, sesuo suskubo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir Saulius atsidūrė reanimacijoje. Jį gydė Tauragės, paskui – Klaipėdos medikai. Tik vėliau, jau analizuodami ligos pasekmes, gydytojai Sauliui pasakė, kad vienas iš ligos faktorių – antsvoris, todėl pirmiausia būtina mesti svorį.

– Tai nebuvo vienintelė jų sąlyga, tačiau – būtina, – sako Saulius.

Padėjo užsispyrimas

Mesti – tai mesti. Saulius užsispyrė sverti ne daugiau kaip 70 kg. Ir pasiekė savo tikslą per du mėnesius. Ne veltui Saulius garsėja savo originaliais poelgiais. Jei užsispiria – savo tikslo siekia visomis jėgomis. Nors sako iš pradžių maistą net naktimis sapnuodavo, iš užsibrėžto kelio nesitraukė.

– Dabar, kai pagalvoju, pačiam baisu pasidaro. Per du mėnesius 50 kg – tai kone po kilogramą kasdien. Siaubas! – pats stebisi Saulius.

Jis sakė pasidomėsiąs, gal pasiekė kokį nors rekordą. Vis dėlto Saulius supranta, kad tai tikrai nesveika, ir tokio svorio metimo būdo niekam nerekomenduoja:

– Tikrai niekam nesu pavyzdys, ir pats antrąkart taip nedaryčiau. Tačiau taip užsispyriau ir savo pasiekiau. Valgydavau taip: ryte mažas sumuštinukas, per pietus kotletas su bulvėmis ir daržovėmis, vakare vėl sumuštinukas. Ir taip diena iš dienos, su mažais pasikeitimais. O juk judu nemažai, mėgstu fizinį darbą, miegu tik po 5 valandas per parą.

Per porą–trejetą savaičių organizmas priprato, tapo lengviau. Ir svoris ėmė kristi labai sparčiai. Saulius sako net nesisverdavęs. Tik kai iš namiškių, aplinkinių reakcijos ėmė matyti, kad kažkas ne taip, pasisvėrė – svarstyklių rodyklė nesiekė nė 70 kg.

– Namiškiai ėmė raginti baigti kvailioti, o sutikti seni pažįstami – vengė žiūrėti į akis. Matyt, manė, kad esu beviltiškas ligonis... – juokiasi S.Oželis.

Kai kurie, pasak jo, iš tiesų neatpažįsta. Mat Saulius dabar atrodo taip, tarsi būtų laiko mašina grįžęs kokius 20 metų atgal.

Dabar leidžia sau daugiau

Vis dėlto kai eilinį kartą nuvažiavusiam į Klaipėdą tyrimams Sauliui nekvailioti liepė ir gydytojas, šis savo „dietą“ pristabdė. Dabar sako valgantis šiek tiek daugiau: pusryčiams nebe vienas, o du sumuštiniai, pietums suvalgo normalią porciją, leidžia sau kiek nori daržovių ir vaisių ir netgi retkarčiais – saldumynų.

– Jau keletą kilogramų ir priaugau, dabar sveriu 73–75 kg, būtų gerai, kad taip ir liktų...