Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą: nagrinėja informaciją apie gyventojų mitybos įpročius, analizuoja mokslinę literatūrą apie druskos poveikį sveikatai, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose.
Kiek druskos suvartoja Lietuvos gyventojai?
Lietuvos gyventojų suvartojamos druskos kiekis nedaug skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, 2007 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartojo 8,75 g druskos. Vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys: atitinkamai 10,75 g ir 7 g druskos per parą.
Druska ir sveikata
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos, kuria serga 80-90 proc. žmonių, sergančių arterine hipertenzija, priežastis.
Pagrindinės druskos sudedamosios dalys yra natris ir chloridas. Tam tikras kiekis šių medžiagų yra būtinas žmogaus organizmo skysčių ir rūgščių bei šarmų balansui palaikyti. Natris kartu su kaliu turi labai didelės reikšmės pernešant medžiagas į ląstelę ir iš jos. Tačiau per didelis natrio kiekis sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai lemia kraujo spaudimo padidėjimą. Žinoma, druska nėra vienintelis pirminę arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys. Tam taip pat turi įtakos antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kiti veiksniai. Tačiau per didelis druskos kiekio suvartojimas yra būtent tas veiksnys, kurį kiekvienas galime nesunkiai kontroliuoti ir taip sumažinti tikimybę išsivystyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, kurios atsiranda ir dėl per didelio druskos kiekio suvartojimo.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną.
Kiek druskos yra maisto produktuose?
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas išanalizavo keletą šimtų pastaraisiais metais NMVRVI laboratorijose atliktų druskos kiekio nustatymo maisto produktuose tyrimų rezultatų. NMVRVI kvietimu šalies maisto produktų gamintojai įsijungė į šį projektą tyrimams pateikdami populiariausių duonos ir mėsos gaminių, kad akredituotoje NMVRVI laboratorijoje juose būtų tiksliai nustatytas druskos kiekis.
Aiškėja, kad lietuviai mėgsta ne tik sočiai, bet ir sūriai valgyti. Taigi, kiek druskos yra dažniausiai mūsų vartojamuose produktuose, kuriuos įsigyjame maisto prekių parduotuvėse?
Vidutiniškai 100 g fermentinio sūrio yra apie 1,5 g druskos. Porcijoje (40 g) fermentinio sūrio yra apie 0,6 g druskos. Didesnis druskos kiekis yra kietuose fermentiniuose sūriuose. Mažiau druskos yra varškės sūryje - 100 g produkto apie 0,5 g druskos. Majonezas ir pomidorų padažai taip pat turi nemažai druskos: viename šaukšte majonezo yra apie 0,3 g druskos, pomidorų padažo - 0,5 g.
Bulvių traškučiai yra ne tik riebalų (kurių čia per 30 procentų), bet ir tikrai reikšmingas druskos šaltinis. Porcijoje bulvių traškučių (25 g) vidutiniškai yra 0,36 g druskos. Deja, dažniausiai vienu kartu suvalgome jų ne vieną ar net ne dvi porcijas... Suvalgę vidutinio dydžio bulvių traškučių pakelį (150 g) gauname beveik pusę paros druskos kiekio - apie 2,2 g.
Riekėje juodos duonos yra apie 0,3 g druskos. Kiek mažiau - baltoje duonoje ir batone: riekėje per 0,27 g druskos.
Vienoje vidutinio dydžio virtoje dešrelėje yra apie 1,1 g druskos. Taigi - 2 dešrelės jau beveik pusė dienos normos, o pora dešrelių su pomidorų padažu ir pora riekelių juodos duonos - jau ir paros druskos norma.
Ypač daug druskos yra ir rūkytuose mėsos gaminiuose - per 2,3 g druskos 100 gramų.
Labai sūrūs yra rauginti agurkai (suvalgę vieną vidutinio dydžio raugintą agurką, gausite pusę dienos druskos normos), ir, be abejo - silkė, kurios 100 g yra apie 3,6 g druskos.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria, kaip sumažinti suvartojamos druskos kiekį:
* Nesūdykite jau pagamintų maisto produktų arba prieš sūdydami paragaukite ir įsitikinkite, kad druskos iš tiesų trūksta.
* Pratinkitės prie mažiau sūrių maisto produktų - pradėjus mažiau sūdyti maistą, skonis greitai keičiasi ir netrukus jau neatrodys, kad trūksta druskos.
* Neužmirškite, kad didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais. Todėl rinkitės šviežius, o ne jau paruoštus vartoti maisto produktus ir būsite tikri, kad gaminant nebuvo papildomai įdėta druskos.
* Skoniui pagerinti rinkitės kitus prieskonius, ne druską, tik prieš tai įsitikinkite, ar naudojamuose prieskoniuose nėra druskos.
* Prieš pirkdami maisto produktus, perskaitykite ant jų pakuočių esančią informaciją ir rinkitės tuos produktus, kuriuose mažiau druskos. Tiesa, šiandien dar nėra privaloma nurodyti druskos kiekį, todėl ne visų produktų etiketėse rasite šią informaciją.
* Stenkitės saikingai vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos, pvz., rūkyti, vytinti, konservuoti gaminiai, sūriai. Be to, kuo daugiau valgome, tuo daugiau ir druskos gauname. O ar visada mūsų organizmui reikia tiek daug maisto?
* Valgydami restorane ar kavinėje, nepamirškite paprašyti, kad į jums ruošiamus patiekalus būtų dedama mažiau druskos.
* Kai galite, druskos nenaudokite gamindami patiekalus, įdėkite jos tiek, kiek jums atrodo būtina, paragavę jau pagamintą patiekalą. Jei vis dėl to dedate druską ruošdami maistą, stenkitės tai daryti maisto gamybos pabaigoje: verdant ar kepant dalis maiste esančio vandens išgaruoja, todėl gamybos pabaigoje druskos koncentracija maiste būna šiek tiek didesnė ir geriau jaučiamas sūrumas, todėl druskos įdėsite mažiau.
* Ruošdami makaronus ar greito paruošimo košes, nenaudokite druskos, nes šiuose gaminiuose paprastai jos jau būna įdėta.
* Marinuodami mėsą naudokite mažiau druskos - tam puikiai tinka apelsinų, citrinų sultys ar šlakelis acto.
* Patraukite druskinę toliau nuo valgomojo ar virtuvės stalo: bus mažiau pagundos maistą papildomai pasūdyti!
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą