Lietuvos intervencinės kardiologijos įkainiai - prieš pacientą

Medicina ir pinigai

2:25. Maždaug toks intervencinės kardiologijos įkainių santykis skiria Lietuvą nuo Europos Sąjungos (ES). Esame vienintelė šalis, tik kiek daugiau nei 2 tūkstančiais litų įkainojusi bene septyneriopai brangesnes kardiologines intervencijas.

"Kartais stovime prie operacinio stalo, žinome, kad galėtume pacientui padėti, tačiau neturime priemonių ir pacientą tenka siųsti kardiochirurginei operacijai. Ši situacija verčia mus labai blogai jaustis", - sakė Jūrininkų ligoninės kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė.

Gydytojos manymu, tokia situacija - viena priežasčių, verčiančių geriausius Lietuvos kardiologus vykti dirbti į užsienį. Jie emigruoja ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir dėl geresnių darbo sąlygų.

Įkainis - mažesnis už išlaidas

"Mes neturim galimybės paciento gydyti kokybiškai, - apgailestauja dr. D. Jarašūnienė. - Jei suskaičiuotume visų priemonių, kurių reikia sudėtingesnei angioplastikai, kainą, susidarytų apie 15 tūkst. litų."

Angioplastika - vienas pagrindinių išeminės širdies ligos gydymo būdų. Ūmaus miokardo infarkto metu atlikta intervencija sustabdo jo plitimą, mažiau nukenčia širdies raumuo.

Už koronografiją Ligonių kasos skiria 520 litų, nors faktinės išlaidos, skaičiuojant vienkartinių priemonių kainą, siekia 1940 litų, - tikslius skaičius pateikia ligoninės vyriausiasis gydytojas dr. Jonas Sąlyga. Už gydomąsias procedūras skiriami 2296 litai, nors faktinės išlaidos - 11 587 litų.

Tik Lietuvoje

Kita problema - Ligonių kasos apmoka tik už vieną procedūrą vieno paciento gulėjimo metu.

"Jei vienam pacientui reikia praplėsti ne vieną, o dvi ar tris užsikimšusias kraujagysles, turim patirti didelius nuostolius, - pasakoja dr. D. Jarašūnienė. - Išplėtę vieną vietą, esame priversti pacientą išrašyti iš ligoninės, o po kurio laiko vėl guldyti, daryti kitos kraujagyslės angioplastiką. O galėtume tai padaryti vienu metu."

Per menkos techninės galimybės lemia tai, kad angioplastikų Lietuvoje atliekama mažiau, nei būtų galima.

Tokiu menku įkainiu kardiologinės intervencijos, kurioms visur naudojamos tokios pat priemonės, įvertintos tik Lietuvoje - Latvijoje jis siekia apie 15 tūkstančių, Estijoje - apie 12 tūkst., ES senbuvėse - apie 30 tūkstančių litų.

Priversti resterilizuoti

Mūsų medikai, stokojantys lėšų brangioms vienkartinio naudojimo širdies arterijų zondavimo ir angioplastikos priemonėms, priversti nusižengti - jas resterilizuoti ir naudoti keletą kartų. Žinoma, jei su tokiomis operacijos sąlygomis sutinka pacientas.

Vienkartinių priemonių resterilizavimas padidina riziką pacientui užsikrėsti hepatitais B ir C, AIDS, kitomis infekcijomis.

Žinoma, imamasi visų saugumo priemonių - po procedūros, atliktos persirgusiesiems hepatitu, priemonės daugiau nenaudojamos.

Resterilizuotos priemonės apsunkina ir gydytojų darbą, nes yra prastesnės kokybės, gaištant laiką didėja tiek paciento, tiek mediko gaunama radiacijos dozė, tenka sunaudoti daugiau kontrastinės medžiagos, toksiškai veikiančios inkstus.

Vargas dėl stentų

Medikų teigimu, paskutinę vietą Europos Sąjungoje Lietuvos intervencinė kardiologija užima ir pagal stentų (metalinių karkasėlių, perpus sumažinančių riziką pakartotiniam širdies kraujagyslės susiaurėjimui per ateinančius 6-8 mėnesius) implantacijų kiekį.

"Šiuo metu Europoje vidutiniškai vienam pacientui implantuojami du ar trys stentai, Lietuvoje stentuojama tik 30 proc. pacientų, - palygino kardiologas dr. Audrius Šimaitis, šiuo metu dirbantis Jungtinėje Karalystėje. - Ligonių kasos už procedūrą moka 2 tūkst. litų. Vien tik stentas kainuoja 5 tūkst. litų. Deja, pastarieji Lietuvoje implantuojami tik išskirtiniais atvejais. Šiuolaikinėje intervencinėje kardiologijoje procedūrų be stentavimo nėra. Tam, kad Lietuvos kardiologija neatsiliktų nuo Europos, būtina, kad valstybė į įkainį įskaičiuotų ir naujausių stentų kainą. Kadangi vienam pacientui reikia 2-3 stentų, procedūros įkainis turėtų būti apie 15 tūkst. litų."

Stentų taikymas nemažai daliai pacientų padėtų išvengti rizikingos aortokoronarinio šuntavimo operacijos. Būtų ne tik žymiai sutaupoma valstybės pinigų - pacientas darbingumą atgautų jau po kelių dienų, o ne kelių mėnesių, kaip būna po aortokoronarinio šuntavimo.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikos intervencinis kardiologas dr. Giedrius Davidavičius, daug metų dirbęs Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje sakė, jog Belgijoje stentuojama per 95 proc. ligonių.

Prioritetinė sritis

"Jungtinėje Karalystėje kardiologija ir onkologija - prioritetinės medicinos sritys, ir joms skiriama daugiausia lėšų. Taigi gydytojai gali taikyti daug naujų technologijų, naujausių vaistų", - pripažino darbą Jungtinėje Karalystėje pasirinkęs dr. A. Šimaitis.

Belgijoje, palygino dr. G. Davidavičius, kardiologinės intervencijos išsiskiria medžiagų, sunaudojamų procedūrai, gausa, kokybe ir prieinamumu. Dėl to ten dirbantys intervenciniai kardiologai gali imtis gydyti sudėtingesnius atvejus - tokius, kuriuos mūsiškiai siunčia kardiochirurgams.

Beje, dėl brangiai kainuojančių vienkartinių priemonių, - sakė dr. G. Davidavičius, - lietuviai neturi galimybių taikyti ir naujas technologijas, kaip ultragarso panaudojimas širdies kraujagyslėms tirti arba funkcinis širdies arterijos kraujotakos įvertinimas, nors tam reikalinga įranga Santariškių klinika yra aprūpinta.

Išloštų visi

Intervencinės kardiologijos įkainį reikia pakelti iki 15 tūkst. litų, - sakė visi "Vakarų ekspreso" kalbinti medikai. Jie viliasi, jog taip ir bus - Sveikatos apsaugos ministerija jau sudarė darbo grupę bazinių kainų projektams parengti. Užduotį jie turi atlikti iki lapkričio 1 dienos.

Jų argumentai įtikinantys: pakėlus įkainį išloštų ir pacientas, ir valstybė - mažėtų mirtingumas, su procedūra susijusių komplikacijų rizika, trumpėtų gulėjimo ligoninėje laikas, greičiau sugrįžtų paciento darbingumas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ