Konferencija
Apie diabetą - vieną aktualiausių dabartinės medicinos problemų, - savaitgalį į Palangą susirinkę kalbėjo žymūs endokrinologijos specialistai iš visos Lietuvos. Konferenciją "Aktualūs diabetologijos klausimai" organizavo Lietuvos endokrinologų draugija, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas ir Endokrinologijos klinika.
Konferencijoje aptarti būdai, kaip pagerinti diabeto diagnostiką, kaip nepavėluoti diagnozuoti komplikacijas, kaip išvengti tų komplikacijų progresavimo. Kartu su endokrinologais konferencijoje dalyvavo ir bendrosios praktikos gydytojai.
Svarbiausia - laiku diagnozuoti
"Diabetas plinta ir ši tendencija pastebima ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Štai prieš 17 metų Lietuvoje buvo 2,3 procento, o dabar - daugiau nei 4 procentai šia liga sergančių gyventojų. Bet registruota tik daugiau nei vienas procentas - trys ketvirtadaliai nežino, kad serga", - "Vakarų ekspresui" kalbėjo Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui, universitetinių klinikų diabetologijos sektoriaus vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas endokrinologijai profesorius Antanas Norkus.
Dėl to, pabrėžė jis, labai svarbu laiku diagnozuoti prasidėjusią ligą, kad būtų išvengta komplikacijų.
"Ištirti visos visuomenės negalime, tad dėl galimo cukrinio diabeto reikia tirti bent asmenis iš rizikos grupių: sulaukusius 45 metų, nutukusius, galėjusius ligą paveldėti, moteris, kurioms nėštumo metu buvo padidėjęs gliukozės kiekis kraujuje, tuos, kurie anksti susirgę širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriems nuo jaunystės padidėjęs arterinis kraujospūdis ar sutrikusi riebalų apykaita. Svarbu labai tiksliai nustatyti diagnozę. Kai nustatoma diagnozė, atsižvelgiant į tai, koks diabeto tipas, reikia pradėti gydyti. Jei pirmasis tipas - iškart skiriama insulino, antro tipo atveju žmogus gali būti gydomas dieta, svorio korekcija, gyvenimo būdo optimizavimu. Jei tai nepadeda, po pusmečio reikia skirti geriamuosius vaistus, kuriuos parenka gydytojas, jei ir tai nepadeda - šie vaistai derinami su insulinu."
Klastinga liga
Pasak profesoriaus A. Norkaus, nors apie diabetą kalbama nemažai, tačiau dalis visuomenės nežino, kokia pavojinga ši endokrininė liga, kurią sukelia hormono insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas.
"Pirmojo tipo diabetas - jaunų žmonių liga. Ja susergama nuo gimimo iki 40 - 45 metų. Šio tipo liga serga 10 procentų visų diabetikų. Liga manifestuoja staiga, palyginti greitai atsiranda klinikiniai simptomai, troškulys, pasireiškia svorio kritimas, dažnas šlapinimasis. Jei tokiam ligoniui nesuteiksi pagalbos - jį gali ištikti koma.
Antrojo tipo diabetas - rimtesnė problema, mat ši liga yra klastinga, jos pirmeiji simptomai neryškūs. Ja dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės. Diagnozuojant šį tipą, pusei ar daugiau pacientų jau būna pasireiškusios diabeto komplikacijos - inkstų, akių, kraujagyslių, nervų sistemos pakenkimas. Šios sistemos pakenkiamos tada, kai diabetas nevaldomas, nekontroliuojamas."
Tačiau antrojo tipo diabetu, kuris buvo būdingas tik suaugusiesiems, vis dažniau suserga ir vaikai. Neseniai Paryžiuje, Tarptautinės diabeto federacijos kongrese, pateikti duomenys, kad per 10 metų antro tipo diabeto atvejų tarp vaikų padaugėjo penkis kartus.
Kontroliuojama blogai
"Diabetas - neišgydoma liga, lydinti visą gyvenimą, tai gyvenimo būdas. Bet diabetą galima valdyti, kontroliuoti. Tai nėra taip lengva, reikia suderinti daug faktorių - mitybą, fizinį aktyvumą, pacientas turi būti apmokytas naudoti savikontrolės priemones, turėti vaistų", - pasakojo profesorius A. Norkus.
Nors šiuo metu Lietuvoje vaistų nuo diabeto yra pakankamai, - pabrėžė jis, - daugiau nei 60 procentų pacientų diabetas kontroliuojamas blogai.
Kokios to priežastys? "Pirmiausia pats žmogus turi suprasti savo problemą. Jei ligonis bendradarbiauja su gydytoju, ligą jis gali įveikti. Jei ligonis neklauso gydytojo patarimų, nurodymų, - yra blogiau. Problema tuo didesnė, kad nekontroliuojant diabeto galima nieko blogo nejausti, tačiau liga neišvengiamai progresuoja, atsiranda komplikacijos, bloginančios gyvenimo kokybę."
Ne visi gauna savikontrolės priemones
Norint kontroliuoti diabetą, reikia nuolat sekti gliukozės kiekį kraujuje. Bet priemones jam nusistatyti, - pabrėžė profesorius A. Norkus, - nemokamai gauna tik tie ligoniai, kurie gydosi insulinu. Likusieji savikontrolės priemones turi pirkti patys. Bet ne kiekvienas ligonis išgali jas nusipirkti, ir tada diabetas tampa nevaldomas.
Todėl į sergančiuosius diabetu, endokrinologų manymu, dar trūksta valstybinio požiūrio. Juk išvengti komplikacijų dešimtys kartų pigiau nei jas gydyti. Todėl valstybė turi laiku skirti dalį resursų tam, kad žmogus galėtų nusistatyti gliukozės kiekį tiek kartų, kiek jam reikia, ir taip išvengti komplikacijų.
Komplikacijų gali nejausti
Klaipėdos ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas Antanas Navickas pabrėžė, kad diabetas sunkina kitų ligų eigą. "Ligonis gali nebejausti skausmo, o ligos vystosi ir didėja mirčių skaičius. Kartu su diabetu jos yra didelis problemų mazgas, kurį sunku spręsti."
Diabetas - liga, lydinti visą gyvenimą, sakė gydytojas, ir diabetikas visą gyvenimą turi mokytis. Jis turi žinoti, kiek kuris produktas turi angliavandenių, pagal tai ir pagal gliukozės kiekį reguliuoti savo mitybą, atsižvelgdamas į savo svorį, aktyvumą.
Nutolo nuo endokrinologo
Pasak A. Navicko, problema yra ir ta, kad daugumą cukriniu diabetu sergančių ligonių prižiūri bendrosios praktikos gydytojų institucija, kuri, deja, dar nėra gerai tam pasiruošusi. Aprėpti visas ligas jiems nėra lengva. "Ligoniai nutolo nuo endokrinologo, ir tai gali atsiliepti jų sveikatai", - apgailestavo pašnekovai.
Tai, kad 60 procentų Lietuvos diabetikų yra blogai kontroliuojami arba tik kas trečiam ši liga diagnozuota, parodo mūsų supratimą apie šią didelę problemą, - "Vakarų ekspresui" sakė endokrinologai A. Norkus ir A. Navickas. - Ne veltui paplitęs posakis: diabetą labai lengva blogai gydyti. Šeimos daktaras turėtų kryptingai ieškoti ligos, skirti reikiamus tyrimus, tada nebūtų tiek komplikacijų, ilgėtų paciento gyvenimas, mažiau kainuotų šeimai ir valstybei.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą