Medicina ir ligonis
Kai atšąla oras, 24 metų Laima Kalcaitė į lauką neišeina. Ne dėl to, kad nemėgtų šalčių, - dėl to, kad į šaltą orą jos oda reaguoja skausmu. Tai nestebina, žinant, kad mergina jau 10 metų gydoma stipriais šalutinį nepageidaujamą poveikį turinčiais hormoniniais vaistais.
Išsausėjusi ir sutrūkinėjusi oda skausmu reaguoja net ir į švelnų prisilietimą. Būna, kad nepakeliamai ima mausti sąnariai. Juos gydantys tepalai mažai padeda. Tada Laima apsikabina mamą ir abi verkia. Jos nežino, ką daugiau galėtų padaryti.
Joms įteigta: aukštos kvalifikacijos neurochirurgai padarė viską, ką gali - nerizikuodama pakenkti - šiuolaikinė medicina. Jos įtikintos: galimybės gauti kelialapį reabilituotis nėra.
Dvejinasi vaizdai
Nuo mažens savarankiška, sveika, protinga mergaitė tėvams rūpesčių nekėlė. Tačiau prieš 10 metų keisti dukters žodžiai Irenai Kalcienei sukėlė nerimą. Laima ėmė sakyti, jog jai dvejinasi akyse, kad mato po du vaizdus.
"Iš pradžių pagalvojau, kad tai tik žaidimai, nemokėjimas sukoncentruoti žvilgsnio. Siūliau gerti vitaminų, žuvies taukų. Bet kadangi simptomai mergaitei kartojosi, nuvedžiau pas vaikų neurologą, padarė kompiuterinę tomografiją. Išgirdau: "išsėtinė sklerozė". Ši žinia išgąsdino, tad prieš duodama vaistus nuo šios ligos paprašiau siuntimo į Kauną, kad patikslintų diagnozę. Gydytojas supyko, liepė pasirašyti, jog atsisakau gydymo, ir išrašė siuntimą", - prisimena I. Kalcienė.
Diagnozė - smegenų auglys
Kauno medicinos universiteto klinikose, atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, pirminė diagnozė buvo paneigta. Bet kita diagnozė prislėgė ne mažiau: smegenų auglys. Tačiau patys gydytojai, tik pramokę naudotis nauja aparatūra, nebuvo tikri dėl tyrimo išvadų, tad pasiūlė nuvykti į Varšuvą, kur medikai turėjo daugiau patirties.
Sunkiai materialiai besiverčiančią šeimą parėmus Laimos bendraklasių tėvams, mokytojams, I. Kalcienė išvežė mergaitę į Varšuvą. Ašaros tyrimą atlikusių medikų akyse pasakė daugiau nei žodžiai.
"Smegenų kamieno glioma", - ši diagnozė Laimą lydi beveik 10 metų. Operuoti auglio negalima, kad nebūtų pažeisti gyvybiniai smegenų centrai. Pasiūlyta išeitis - vartoti hormoninį medikamentą, padedantį nuo smegenų pasišalinti skysčiams, ir stebėti darinį reguliariais tyrimais.
Vos nenugydė
Kadangi gydytojai nežadėjo galutinio pasveikimo, I. Kalcienė, pritariant dukteriai, griebėsi bet kokio šiaudo. Aplankė visus žolininkus, liaudies gydovus, bioenergetikus, tačiau ir jie stebuklo nepadarė.
"Tada pamačiau per televiziją laidą apie kaunietį žolininką, gydantį paties auginamais retais augalais, išgydantį viską. Patikėjome, tuolab kad šis žmogus išleidęs ne vieną knygą. Ryžomės kreiptis į jį. Pirmiausia, ką jis pasakė, tai nevartoti mėsos, laikytis dietos. Tačiau Laimutė jau anksčiau mėsos nebevalgė. Išrašė šis žmogus daugybę visokių žolių, liepė net durpių prisikasti ir gerti jų užpilą, virti visokius kisielius, pirkti homeopatinių vaistų. Ir... gydantis jo rekomenduotu būdu prisakė atsisakyti hormoninių tablečių", - prisimena Irena.
Pusę tūkstančio kainavęs šio "stebukladario" gydymas baigėsi tuo, kad mergaitė per pusantro mėnesio visiškai nusilpo, nebegalėjo pavaikščioti. Pradėjo progresuoti vaizdų dvejinimasis, galvos skausmas, dar labiau sutriko pusiausvyra.
Neurologams konstatavus darinio progresavimą taikyta spindulinė terapija. Laima pasijuto kiek geriau. Bet ligos simptomai neišnyko. Tarp besidvejinančių vaizdų jau išmokusią orientuotis merginą neapleidžia silpnumas, pasireiškia kiti ne tik ligos, bet ir vaistų sukelti šalutiniai reiškiniai.
Ieškojo alternatyvų
Gydytojų įtikinėjamos, kad smegenų kamieno darinio medicina paveikti negali, Laima su mama nenuleido rankų. Tuo labiau kad vilties teikė spaudoje pasirodančios viltingos istorijos apie smegenų auglių operacijas moderniomis technologijomis kitose Europos šalyse.
Deja, gydytojai siuntimo į užsienį nedavė - esą Lietuvos neurologai nenusileidžia užsienio specialistams. Sudužo moterų viltys patekti pas Onkologijos institute lazeriu auglius veikiančią medicinos mokslų daktarę - ši medikė be gydytojų siuntimo gydyti Laimutę atsisakė, kadangi tam neturinti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo.
Tačiau medikai ir šio gydymo nerekomenduoja. "Niekas negali padėti, tokia liga", - įtikinėja daktarai. Laimą palaiko hormoninės tabletės. Tačiau nuo jų jau pasireiškia visi galimi neigiami šalutiniai reiškiniai.
Problema visur
"Šių ligų gydymas - didelė problema visame pasaulyje", - sakė Kauno medicinos universiteto klinikos Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Vytenis Deltuva. Problema todėl, kad operacijomis pagelbėti sergantiesiems neįmanoma. Ir alternatyvus gydymas lazeriais, tikina jis, padėti šiems ligoniams negali.
"Netikim stebuklais", - konstatavo jis. Mat darbo patirtis parodžiusi, kad visiškai pasveikusių nuo šios ligos, kuri dažniausiai diagnozuojama vaikams, nėra. Galima pratęsti gyvenimą, nutolinti progresavimą, pagerinti savijautą tiek, kad žmogus galėtų net dirbti. Bet kiekvienas atvejis, priklausomai nuo darinio piktybiškumo, dislokacijos vietos, - esąs vis kitoks.
Atsakomybė - patiems
Kokia tvarka siunčiami ligoniai konsultuotis į kitų Europos šalių klinikas, paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius.
Pagal gydymą užsienyje reglamentuojančius sveikatos apsaugos ministro įsakymus, rekomendaciją ministerijai siųsti ligonį gydytis į kitų Europos Sąjungos į šalių klinikas teikia specialistų konsiliumas, apsvarstęs gydymo ten galimybę Lietuvoje netaikomais metodais.
"Tada ministerija nagrinėja klausimą, duoda sutikimą arba ne, sprendžia apmokėjimą. Kitu atveju, jei žmogus pats nori važiuoti konsultuotis ar gydytis be komisijos sprendimo, valstybė išlaidų neapmoka", - sakė jis.
Ministerijos konsultantas vyriausiasis Klaipėdos krašto onkologas Klaipėdos ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas visgi pataria nenuleisti rankų: medicina žengia į priekį, vis atsiranda naujos galimybės. "Jei gydymo galimybės Lietuvoje išsemtos, reikia ieškoti patiems - domėtis užsienio klinikų pasiekimais, gydymo naujovėmis, klinikiniais naujų vaistų tyrimais", - sakė jis.
Deja, alternatyvūs būdai, kaip gydymas lazeriu, nėra patikimi, kad medikai galėtų juos rekomenduoti. Štai todėl didelė atsakomybė - apsispręsti, ar ryžtis nelicencijuotam gydymui, tenka pačiam ligoniui ir jo artimiesiems.
"Būna sunku, kad žmonės nori alternatyvaus gydymo, nors yra aišku, kad jis nepadės, arba nėra garantijų, kad nepakenks. Tenka apie tai perspėti", - sakė A. Česas.
Jokios reabilitacijos
Deja, per 10 sunkios ligos metų Laimai, pripažintai nedarbinga (1-oji neįgalumo grupė), nė karto, išskyrus po spindulinės terapijos, nepasiūlyta ir reabilitacija, joks sanatorinis gydymas. Šeimos gydytojo atsakymas: "Nėra kvotų".
"Kam daugiau reabilitacija reikalinga, jei ne tokiems ligoniams? - nesupranta Irena. - Dėl depresijos reikia psichologo pagalbos, reikia odą, nervų sistemą, sąnarius tausojančių priemonių. Kartą, kai skersvėjis pertraukė, taip skaudėjo kelius, kad verkė, tepiau visokiais tepalais, nepavaikščiojo".
"Vakarų ekspreso" paklaustas apie galimybes gauti reabilitacinį gydymą žmonėms, kuriems diagnozuota panaši liga, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys sakė, jog šiems žmonėms reabilitacinis gydymas visada skiriamas. Tik patarė kreiptis tiesiogiai į ligonių kasas.
Kliūtis bendrauti
Knyga, televizorius, mylimas katinas, fotografavimas, kryžiažodžiai, piešimas - kasdieniai Laimos pomėgiai. Komunikabili, viskuo besidominti meniškos sielos mergina praplėtė interesų ratą baigusi interjero apdailos specialybę. Ji džiaugiasi, radusi draugų ir bendraminčių Klaipėdos neįgaliųjų centro jaunimo klube "Alfa", kompiuteriu kuria šio klubo simboliką.
Deja, bendravimo galimybės dėl silpnos sveikatos nėra pakankamos, o šeimos, prieš keletą metų netekusios maitintojo - tėvo, biudžetas neleidžia įsivesti interneto. Jo buvimas praplėstų ne tik draugų ratą, bet ir žinių akiratį. Pagaliau - gal atsirastų dvasinė parama, nauja viltis pasveikti?
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą