Pastaruosius keletą metų kraujo donorystės įstaigų veikla vis atsiduria tarp karščiausių dienos naujienų - tai jie donorų suaukotą kraują į užjūrius pardavinėja, tai, matyt, pasistatę didesnį katilą, jį maišo ir skiedžia. Baisiausia, kad tokias „sensacijas“ skleidžia rimtais save laikantys valstybės veikėjai. Specialistai į tai žiūri ramiai, kraujo centrų vadovai imasi už galvų, o žmonės reaguoja taip, kaip ir turėtų reaguoti demokratinėje visuomenėje - susirūpina ir nori žinoti tiesą.
Greičiausiai dėl tokio visuomenės susidomėjimo ir kraujo komponentų svarbos gydymo procese sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis vienam iš pirmųjų apsilankymų kraujo donorystės įstaigose pasirinko didžiausią Lietuvoje - viešąją įstaigą Nacionalinį kraujo centrą.
Neatlygintina donorystė - kilnus dalykas
Sveikatos apsaugos ministrui vizitas Nacionaliniame kraujo centre buvo svarbus ne tik kaip politikui, įsipareigojusiam rūpintis visuomenės sveikatos reikalais, bet ir kaip žmogui, neabejingam savanoriškos donorystės idėjoms. Pats jis galėtų būti geranoriškumo pavyzdžiu jaunimui. Taip sutapo, kad Nacionaliniame kraujo centre V. P. Andriukaitis lankėsi vasario14-ąją - Šv. Valentino dieną, todėl sutiko nemažai kraujo donorais nusprendusių tapti jaunų porų. Bendraudamas su jais ministras akcentavo, kad meilė daro stebuklus, skatina nesavanaudiškai daryti gerus darbus.
Jis prisiminė, kad būtent dėl noro padėti žmonėms ir pasuko medicinos keliu, nors buvo nelengva - V. P. Andriukaitis pradėjo juo eiti kaip pagalbinis darbininkas ligoninėje, pabuvo ir sanitaru, „broliuku“... Tad kai tapo chirurgu, apie gydymo įstaigų darbo principus jau žinojo viską.
„Esu chirurgas ir daugybę kartų gelbėjau žmonių gyvybes duodamas kraujo. Tekdavo tai daryti netgi tiesiogiai, „čia ir dabar“ - kraujo duoti ligoniui, gulint šalia operacinės stalo. Paskui reikėdavo keltis ir rūpintis tuo pačiu pacientu“, - situacijas it iš įtempto siužeto filmų prisiminė medikas. „Niekada neabejojau, kad elgiuosi teisingai - jeigu tik galėčiau, pakartočiau tai tūkstančius kartų. Deja, šiuo metu jau nebegaliu būti kraujo donoru dėl tam tikrų sveikatos problemų. Neatlygintina donorystė yra vienas kilniausių dalykų. Kraujas negali būti preke, o donoras - kraujo pardavėju“, - savo įsitikinimus dėstė garbingas Nacionalinio kraujo centro svečias, bendraudamas su donorais ir žiniasklaidos atstovais.
Kraujo donorystė - ne vieta prekiniams santykiams
Visuomenei sunkiai suprantama asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo kraujo komponentais tvarka. Dažnas kelia klausimą, kodėl ligoninės juos turi pirkti, kai donorai savo kraują aukoja nemokamai. Iki 2010 metų kraujo centrai asmens sveikatos priežiūros įstaigas kraujo komponentais aprūpindavo nemokamai, gamybos sąnaudas jiems kompensuodavo teritorinės ligonių kasos. Nuo 2010 metų gydymo įstaigos kraujo komponentus privalo pirkti iš kraujo centrų viešųjų pirkimų būdu.
Šiemet įsigaliojo dar viena naujovė - nuo 2013 metų sausio 1 dienos kraujo komponentus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms gali tiekti tik viešosios įstaigos. Deja, vis dar jaučiami keleto metų konkurencijos tarp Nacionalinio kraujo centro ir Kauno UAB Kraujo donorystės centro, kuriam šiuo metu paskelbtas bankrotas, padariniai. Donorai painioja kraujo centrus, atėję duoti kraujo tikslinasi pavadinimą, nes nenori jo aukoti pelno siekiančiai bendrovei.
„Man keista matyti, kad kraujo gamybos ir ligoninių aprūpinimo srityje egzistuoja prekiniai santykiai. Kraujas yra toks pat donorinis organas kaip inkstai, kepenys ar širdis. Jis negali būti komercijos objektu. Nuo šių metų pakeisti teisės aktai: kraują ligoninėms tiekiančios įstaigos jau nebegali būti pelno siekiančios. Šiuo metu svarstome galimybę pertvarkyti kraujo donorystės sistemą, padaryti ją centralizuotą ir visiems laikams baigti su kraujo prekybiniais santykiais“, - sakė sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis.
Ministras: Nacionalinis kraujo centras - sektinas pavyzdys
VšĮ Nacionalinio kraujo centro svečias kartu su įstaigos vadovais apžiūrėjo centre esančią kraujo komponentų ruošimo įrangą, laboratorinę įrangą, skirtą imunohematologiniams ir serologiniams kraujo tyrimams, bei molekulinės biologijos laboratoriją. Ministras galėjo įsitikinti, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras turi praktikoje veikiančią kokybės sistemą, o įstaigos veikla, įranga, personalo kvalifikacija atitinka kokybės standartus ir Geros gamybos praktikos reikalavimus, kuriuos ne kartą teigiamai įvertino užsienio ekspertai.
2009 metais VšĮ Nacionalinis kraujo centras tapo pirmąja kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, sertifikuota pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus kraujo komponentų ir preparatų gamybos ir jų tiekimo sveikatos priežiūros įstaigoms srityje. VšĮ Nacionalinio kraujo centro laboratorija dalyvauja tarptautinėje palyginamojoje tyrimų kokybės kontrolės programoje, kurioje jos veikla buvo įvertinta kaip atitinkanti privalomus kokybės reikalavimus.
Susipažinęs su VšĮ Nacionalinio kraujo centro veiklos rezultatais, V. P. Andriukaitis teigė, kad tai galėtų būti pavyzdys, kai viešasis sektorius ne tik gali, bet ir tvarkosi efektyviau nei privatus.
Svarbi neatlygintinos kraujo donorystės plėtra
Ši įstaiga aprūpina daugiau nei 50 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje. Kad kraujo komponentų visos gydymo įstaigos gautų laiku ir pakankamai, 2012 metais VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorai kraujo davė daugiau nei 47 tūkst. kartų.
VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktorius doc. dr. Vytenis Kalibatas sveikatos apsaugos ministrą supažindino su įstaigos veikla ir akcentavo, kad ir toliau vienu svarbiausių uždavinių lieka neatlygintinos kraujo donorystės plėtra. Jis teigė, kad reikia ieškoti naujų būdų ir priemonių, kurios visuomenei padėtų suprasti, kad kraujas yra reikalingas ne kraujo centrui ar jo darbuotojams, o labiausiai pažeidžiamiems žmonėms - ligoniams.
„Galima pasidžiaugti, kad vien VšĮ Nacionaliniame kraujo centre 2012 metais neatlygintinų kraujo donacijų buvo daugiau nei 16 tūkst., o visose kitose šalies kraujo donorystės įstaigose - apie 11 tūkst. Tokia tendencija išlieka jau kelerius metus iš eilės, ir tai reiškia, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras pasirinko teisingą neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo strategiją“, - įstaigos rezultatais dalijosi VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktorius.
VšĮ Nacionaliniame kraujo centre daugiausiai kraujo neatlygintinai dovanoja jauni asmenys, kurių amžius - iki 35 metų. Tai kryptingo darbo, trukusio toli gražu ne vieną dieną, rezultatas. Centro darbuotojai visos Lietuvos mokymo įstaigose užsiima edukacine veikla: rengia paskaitas donorystės temomis, skatina žmones tapti savanoriais, galinčiais padėti šviesti visuomenę ir organizuoti donorystės akcijas.
Vis daugiau jaunimo ne tik neatlygintinai aukoja kraujo, bet ir suvokia savanoriško darbo principus. O kadangi dėl įvairių kliūčių ne visi tinkami būti kraujo donorais, būtent savanoriška veikla tampa galimybe prisidėti prie neatlygintinos donorystės idėjų sklaidos. Į pagalbinius darbus mielai kimba moksleiviai, dar per jauni duoti kraujo, arba žmonės, kuriems į donorų kėdę sėsti trukdo sveikatos sutrikimai.
VšĮ Nacionalinio kraujo centro darbuotojai teigia labai vertinantys savanorių pastangas, nes jų dėka vis mažėja tokių, kuriems dar reikia priminti, kad kraujas - ne vaistas, jo gamykloje nepagaminsi. Todėl visi galintys atsiliepti į kvietimą nesavanaudiškai paaukoti kraujo turėtų nelikti nuošalyje ir, nesitikėdami jokio materialinio atlygio, ištiesti ranką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą