Narkotikų rykštė plaka skaudžiai

Skina silpniausius

Paskutinį sausio penktadienį Kauno rajone, Lapių miestelyje, savo namuose aptiktas negyvas be smurto žymių 26 metų vyras. Tame pačiame name rasti ir nesąmoningi 23 m. ir 26 m. vyrai. Abu jie paguldyti į ligoninę.

Neoficialiais duomenimis, vieno iš jų gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Policija aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis ir kokius kvaišalus vartojo vyrai. Pirminiais duomenimis, name buvo susirinkusi nemaža kompanija, kuri, įtariama, vartojo neaiškios kilmės narkotines medžiagas ir svaigalus.

Policija turi įtarimų, kad per Kalėdas Marijampolėje įvykdytam kraupiam nusikaltimui, kai buvo žiauriai nužudytas nepilnametis, įtakos taip pat galėjo turėti narkotikai. Moksleivį užspardęs nepilnametis ir keliais metais vyresnis jo draugas laukia teismo.

Sausio viduryje galimai apkvaišęs nuo narkotikų 22 metų vyras Vilkaviškio r. Šiaudiniškių k. nudūrė į tvartą gyvulių šerti atėjusią 51 metų moterį ir, įslinkęs į namus, pasikėsino išniekinti jos nepilnametę dukterį. Merginai pavyko pabėgti.

Įtarimai, kad kraupų nusikaltimą padaręs vyras galėjo būti apsvaigęs nuo kvaišalų, pirmiausia kilo jį sulaikiusiems pareigūnams. Tos pačios nuomonės laikosi ir kaimo gyventojai. Kaime jau anksčiau sklandė įtarimai, kad niekur nedirbantys keli jaunuoliai gali platinti ir patys vartoti narkotikus.

„Aš į juos žiūriu kaip į savo vaikus, anūkus ir priimu tai asmeniškai. Nė vienas negali būti tikras, kad taip neatsitiks jo šeimoje. Su vaikais reikia kalbėtis, juos skatinti mokytis, duoti darbo. Jeigu nepilnamečiai nuo ryto iki vėlyvo vakaro būriuojasi nieko neveikdami, nieko gero nelauk. Nežinau, ką daro mokyklų socialiniai pedagogai, jeigu jie neieško, kodėl 16-mečiai nelanko mokyklos, kaip vertinti tėvus, kurie nežino, kur iki 22 valandos slampinėja jų vaikai“, - svarstė Šiaudiniškių kaimo bendruomenės vadovė Irena Senkuvienė.

Pasak moters, po šio įvykio ji buvo sukvietusi bendruomenės susirinkimą. „Bent dvi šeimos savo vaikus yra palikusios seneliams ir išvažiavusios į užsienį dirbti. Seneliai su vaikaičiais nesusitvarko“, - sako I.Senkuvienė. Bendruomenės atstovės manymu, ištuštėjusio kaimo perspektyva liūdna. Neturinčius darbo, nesimokančius, tėvų neprižiūrimus vaikus į nusikalstamą veiklą kėsinasi įtraukti narkotikų platintojai.

Plaukia iš viso pasaulio

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio, praėjusių metų duomenys dar nėra baigti analizuoti, bet iki tol nebuvo žymaus jaunėjimo tarp platintojų.

Policija teigia neturinti duomenų, kad narkotikų vartojimas kaime būtų didesnis negu alkoholio ir kad platintojų tinklas būtų apraizgęs provinciją. Vis dėl tokių požymių yra. Šiais metais keli vienos Vilkaviškio rajono kaimo mokyklos dešimtokai išėję iš mokyklos įsigijo narkotikų ir jais apsinuodijo. Sugrįžę į mokyklą, moksleiviai pasijuto blogai. Jiems prireikė medikų pagalbos.

Lietuvoje tarp dažniausiai vartojamų narkotikų yra kanapės ir sintetinės medžiagos.

„Ta tendencija būdinga visai Europai. Kanapės dažniausiai atvežamos iš Vakarų Europos arba gali būti užauginamos dirbtinėmis sąlygomis namuose, dažniausiai - savo vartojimui. Naujos psichoaktyvios medžiagos atsiunčiamos iš Kinijos, dažnai - per kurią nors ES šalį. Kokainas dažniausiai keliauja per Vakarų Europą iš Pietų Amerikos, heroinas - iš Rusijos, amfetaminas - iš Olandijos, Belgijos. Dalis metamfetamino pagaminama ir nelegaliai Lietuvoje“, - teigė R.Matonis.

Kiek žino, tiek užtenka

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) jau trečią kartą vykdė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 11 procentų apklaustų 15-64 metų gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 2,6 proc. jų prisipažino kvaišalus vartoję per praėjusius 12 mėnesių, 0,8 proc. gyventojų - per praėjusias 30 dienų.

Apklausos duomenys leidžia teigti, kad narkotines medžiagas kur kas dažniau vartoja vyrai nei moterys. Narkotinės medžiagos beveik 3 kartus dažniau paplitusios tarp jaunesnių nei 35 metų asmenų. 12,8 proc. bent kartą narkotikų ragavusių respondentų yra miesto gyventojai ir 7,3 proc. - kaimiečiai.

Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento Strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Jono Žalos, kadangi narkotikų vartotojų amžius jaunėja, labai svarbus vaidmuo tenka ir mokyklai.

„Mokykloje vaikai praleidžia daugiausia laiko, mokytojai turi informacijos apie vaikus, kurios neturi tėvai ir kitos institucijos. Mokytojai pirmieji gali pastebėti ir neretai pastebi pavojaus ženklus, tačiau mokyklai neretai iškyla problema suteikti pagalbą tiems, kurie jau eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją nepakanka kalbėti apie šių medžiagų žalą sveikatai. Vienkartiniai pokalbiai, paskaitos ar vaizdinės priemonės negali suformuoti reikiamų įgūdžių ir elgesio normų. Todėl mokyklos prevencijos programų tikslas turėtų būti ne tik švietimas, bet ir psichologinės socialinės kompetencijos ir vertybinių nuostatų formavimas bei gyvenimo įgūdžių ugdymas“, - teigė J.Žala.

Iš praėjusiais metais NTAKD atliktos apklausos spręstina, kad jaunesni asmenys yra informuoti apie galimas narkotikų vartojimo pasekmes. 23,2 proc. 15-24 metų respondentų tikina, kad turi maksimumą žinių, daugiau nei pusė (56,4 proc.) teigia esą informuoti ir jiems to pakanka ir 14,6 proc. iš jų norėtų sužinoti daugiau.

Tėvai - svarbiausia

„Nors mokykloje moksleiviai gauna nemažai žinių apie sveiką gyvenseną ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, svarbiausias lieka tėvų vaidmuo. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, daugelis tėvų su palengvėjimu nusimeta dalį atsakomybės, galvodami, kad visą jų vaiko ugdymo darbą, įskaitant ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, atliks mokykla“, - sakė NTAKD atstovas J.Žala.