Anot ligoninės vyr. gydytojo prof. Vinso Janušonio, naujoji technologija pasaulyje taikoma jau daug metų, tačiau mūsų šalyje tai - naujiena. Pirmoji operacija pagal šį gydymo metodą atlikta Vilniaus Santariškių ligoninėje, antroji - spalio 25 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. "Į klinikinę praktiką įvestas naujas gydymo būdas suteiks galimybę gyventi iki šiol beviltiškais laikytiems pacientams, kuriems jau niekas padėti nebegalėjo", - sakė ligoninės vadovas. Naująjį metodą įdiegti ligoninėje mintis kilo ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjui dr. Alvydui Česui bei Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjui dr. Algirdui Šlepavičiui. "Į mūsų ligoninę atvyksta labai daug onkologinėmis ligomis sergančių pacientų. Tarp jų - daug jaunų žmonių, moterų, kurios dar turi užauginti vaikus. Žinodami, kad naujausias vėžio gydymo metodas yra didelis šansas pacientui išgyventi, sustabdyti ligos plitimą, ėmėmės žingsnių pritaikyti šį gydymo metodą mūsų ligoninėje", - sakė gydytojas A. Česas.
Sunaikina vėžines ląsteles
Pasak dr. A. Šlepavičiaus, iki šiol, kai pilvo organų vėžys išplisdavo pilvaplėvėje ir nepasiduodavo įprastai chemoterapijai, sergantieji buvo pasmerkti greitai mirčiai. Pastaraisiais metais ieškota būdų, kaip padėti šiems pacientams. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vašingtono onkologijos centro profesoriaus Paulo Sugarbakerio pastangomis buvo sukurtas ir įdiegtas klinikinėje praktikoje naujas gydymo metodas - citoredukcinė chirurgija ir intraoperacinė pilvaplėvės chemoterapija, kuris greitai išplito pasaulyje, padėdamas išgyventi iki šiol beviltiškais laikytiems pacientams dar ne vienerius metus.
"Visų pirma pacientai, sergantys išplitusiu pilvaplėvės vėžiu, yra operuojami. Operacijos metu pašalinami visi pilvo ertmėje esantys pažeisti organai ar jų dalys, į pilvo ertmę įvedami specialūs vamzdeliai, o pilvas užsiuvamas. Pro vamzdelius į pilvą pradedamas leisti specialiame aparate įkaitintas iki 42-43 laipsnių chemoterapinis vaistas, kuris cirkuliuoja 1-1,5 val. Karštis žudančiai veikia pilvo ertmėje likusias vėžines ląsteles, sunaikina iki 2,5-3 mm vėžio židinius", - apie naują gydymo metodą pasakojo dr. A. Šlepavičius. Chemoterapiniai vaistai, suleisti tiesiai į pilvo ertmę, efektyviau pasiekia vėžio ląsteles pilvo ertmėje nei suleisti į veną. "Šiuo būdu naudojant chemoterapinį tirpalą, jo toksinis poveikis inkstams ir kitiems organams yra mažesnis. Ligonių nepykina, jie nevemia, nes pilvaplėvės chemoterapija atliekama taikant narkozę", - sakė dr. A. Česas. Anot medikų, šis gydymo metodas yra auksinis standartas gydant pirminį pilvaplėvės vėžį (mezoteliomą, pseudomiksomą), geri rezultatai gaunami gydant išplitusį žarnų, kiaušidžių vėžį, kai kurias skrandžio vėžio formas.
Operacija - iššūkis medikams
Pagal naują gydymo metodą pirmoji operacija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta 39 metų Jolantai V. iš Klaipėdos rajono, sirgusiai išplitusiu kiaušidžių vėžiu. Ją atliko dr. A. Šlepavičius kartu su pilvo chirurgais Vitalijumi Eismontu ir Vaidotu Turskiu. Visi jie mokėsi šio naujo gydymo būdo Vokietijos ir Italijos klinikose. Pacientės gyvybines funkcijas operacijos metu kontroliavo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė ir gydytoja reanimatologė-anesteziologė Geda Klimavičiūtė. Geriausios operacinės slaugytojos padėjo chirurgams ir anesteziologams. Operacija truko 7 valandas ir, anot medikų, praėjo sėkmingai. Pooperacinis periodas taip pat buvo sklandus, pacientė šiuo metu jau yra išrašyta iš ligoninės. Pasak dr. A. Šlepavičiaus, tokios operacijos yra tikras išbandymas chirurgams, anesteziologams, operacinės slaugytojoms ir patiems pacientams. Operuoti tokiu būdu galima tik pacientus, kurių sveikatos onkologinė liga dar visiškai nesugriovė - sveika širdis, inkstai, plaučiai. Šiuo metu operuoti pagal naują metodą atrinkti 4 pacientai, antra operacija planuojama jau šį mėnesį. Iš viso per metus ligoninėje numatoma tokių itin sudėtingų operacijų atlikti apie 20.
Onkologinių ligų diagnostikai - plačios galimybės
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje viena iš prioritetinių sričių yra onkologinė pagalba gyventojams. Pacientus ambulatoriškai konsultuoja gydytojai neurochirurgai, pilvo, krūtinės, veido žandikaulių chirurgai, ginekologai, chemoterapeutai, radioterapeutai ir kitų sričių specialistai. Per metus ligoninėje būna per 45 tūkst. šio profilio apsilankymų.
Įtarus onkologinę ligą svarbu ją anksti diagnozuoti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomos šiuolaikinės diagnostikos priemonės - trys daugiapjūviai kompiuteriniai tomografai, iš kurių vienas yra 64 pjūvių (apie 15 tūkst. tyrimų per metus), daugiau nei vienos teslos galingumo magnetinis rezonansas (per 2 tūkst. tyrimų per metus), mamografija ir kiti radiologiniai tyrimai. Klinikinėje laboratorijoje atliekama per 17 tūkst. vėžio žymenų tyrimų per metus, iš kurių apie 7 tūkst. nustatant prostatos specifinį antigeną.
Patologijos skyriuje atliekama per 75 tūkst. histologinių preparatų ir per 8 tūkst. citologinių tyrimų per metus, iš jų - apie 2 tūkst. pagal Gimdos kaklelio vėžio programą. Taip pat atliekama per 5 tūkst. imunohistocheminių tyrimų, naudojant 21 markerį.
Patvirtinus pacientui vėžio diagnozę, jo tolimesnį gydymą konsiliume aptaria gydytojai specialistai. Pasirenkama, nuo kurio - chirurginio, chemoterapinio ar spindulinio - gydymo bus pradėtas gydymas ir kaip jis bus tęsiamas.
Onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo pažanga galima tik vykdant mokslo ir mokymo procesą kartu su naujų diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimu. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra linijinis greitintuvas, gama kamera, šiuolaikinės rentgenoterapijos bei brachiterapijos technologijos.
Viena iš svarbiausių onkologinių ligų gydyme yra chirurgija. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operuojami visų lokalizacijų gerybiniai ir piktybiniai navikai. 2010 m. ligoninėje atlikta per 2500 piktybinių auglių ir per 1500 gerybinių auglių operacijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą