Nelanksti valstybės politika - kilnios prevencinės programos stabdis

Problemos

Respublikoje pradėta vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa medicinos įstaigoms yra nuostolinga: atlikdamos nemokamus tikrinimus jos patiria daugiau išlaidų nei žada kompensuoti Privalomasis sveikatos draudimo fondas.

Tikslai kilnūs

Nuo gimdos kaklelio vėžio pernai Lietuvoje mirė 236 moterys. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sergamumas ir mirtingumas šia onkologine liga Lietuvoje pastaraisiais metais buvo didžiausias Europoje. Štai 2001 metais sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekė 26,3; mirtingumas - 12,2.

Siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio plitimui Sveikatos apsaugos ministerija Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai šiais metais skyrė 4 mln. litų.

Laiku atlikti nesudėtingi citologiniai gimdos kaklelio tepinėlio tyrimai padeda anksti aptikti ikivėžinius pakitimus ir juos sustabdyti. Nesunkiai išgydomos yra ir pirmos vėžio stadijos.

Pagal programą per trejus metus dėl vėžinių ir ikivėžinių gimdos kaklelio ligų tikimasi nemokamai patikrinti daugelį 30-60 metų moterų - tarp šio amžiaus moterų susirgimas minėtomis ligomis yra didžiausias.

Daugiau išlaidų

Tačiau vykdydamos šią programą uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigos patiria sunkumų. Medikų tvirtinimu, iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga programa yra sunkiai įgyvendinama.

Klaipėdos miesto Pirminės sveikatos priežiūros centro Akušerijos-ginekologijos departamento 1-ojo ginekologijos skyriaus vedėja Irina Bondarenko "Vakarų ekspresui" sakė, jog tam, kad galėtų toliau vykdyti programą, centras turi iš kažkur gauti papildomų lėšų - kadangi išlaidų patiriama daugiau nei žada kompensuoti PSDF.

"Iš kur PSPC turi surinkti tas papildomas lėšas? Ir kodėl viskas sumanyta taip, kad būtų kuo sunkiausiai įgyvendinama?" - retoriškai klausė medikė.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką vienas citologinis ištyrimas kompensuojamas 14,10 Lt. Visas kitas su tuo susijusias išlaidas turi padengti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos.

Diskriminuojami

Poliklinikose paimti citologiniai tepinėliai sveikatos apsaugos ministro įsakymu gali būti ištiriami tik tam tikrose akredituotose antrinio lygio įstaigose. Klaipėdoje teisę atlikti tyrimus turi dvi ligoninės - miesto ir apskrities.

Pirminio lygio įstaigos, nors ir turinčios licenciją atlikti tepinėlio tyrimus, to daryti negali.

Todėl pirminio lygio įstaigose paimti tepinėliai kasdien gabenami į ligoninę ir po keturių penkių savaičių parvežami atgal. Medicinos įstaigai tai - papildomos išlaidos, kurių galėtų nebūti tyrimus atliekant vietoje.

Be to, tyrimo, atlikto vietoje, rezultatai būtų žinomi jau kitą dieną.

"Padaryta dirbtinai. Jei pirminio lygio laboratorija turi licenciją, leidžiančią atlikti tepinėlio tyrimus - kodėl negali to daryti?" - nesupranta ir Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Akredituotas laboratorijas ir licencijas tyrimams atlikti turi ir Jūrininkų bei Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Kentės kitos sritys

Tai, kad tyrimus atlikti leista tik kelioms medicinos įstaigų laboratorijoms, stebina ir Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąją gydytoją Loretą Jankauskienę.

Šitokia tvarka, sakė ji, įstaigai sudaro nemažai papildomų išlaidų. Juk kainuoja ne tik transportas - ir siuntimo blankai, ir atgal iš laboratorijos nebegrąžinami laboratoriniai stikliukai. Ypač daug nuostolių turi smulkūs bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, kurie turi naudoti vienkartinius įrankius, kadangi nėra įgiję sterilizatoriaus.

Nors ir patirdamas nuostolių, centras valstybinei programai, - sakė vyr. gydytoja, - neprieštaraus, nes svarbiausia esą pacientai. Kompensuojant išlaidas iš įstaigos lėšų nukentės kitos sritys, kurioms taip pat reikia pinigų.

Parodė pavyzdį

Kur kas geriau, pasakoja vyr. gydytoja L. Jankauskienė, buvo organizuota Savivaldybės inicijuota analogiška programa.

Praėjusiais metais uostamiesčio Savivaldybė, inicijavusi Klaipėdoje onkologinių susirgimų profilaktikos programą 2002 -2012 m., pirmoji Respublikoje skyrė lėšų ir gimdos kaklelio vėžinių ligų diagnostikai. 45 300 litų buvo paskirstyti, atsižvelgiant į prisirašiusių moterų skaičių, Klaipėdos miesto, Jūrininkų, Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrams, UAB "Viloja" ir "Mano šeimos gydytojas". Daugiausia pacienčių - apie 38 tūkst., - yra prisirašiusių Klaipėdos miesto PSPC.

Vienai moteriai ištirti pagal Savivaldybės programą skirta 18 litų. Į programą įtrauktos 35 - 60 metų amžiaus moterys.

Skirtų pinigų kompensuoti tyrimų išlaidoms pakako, o ir programą vykdyti buvo paprasčiau, nes citologiniai tyrimai atlikti savose laboratorijose.

Praeitais metais Klaipėdoje pagal tą programą patikrintos 2053 pacientės. Tai 3, 7 proc. visų Klaipėdos moterų nuo 35 iki 60 metų. 10 proc. jų diagnozuotos ikivėžinės ligos, 21 proc. - uždegimai, vienai - gimdos kaklelio vėžys.

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos J. Asadauskienės manymu, ši uostamiestyje inicijuota programa nemažai prisidėjo prie to, kad ginekologiniai tyrimai būtų pradėti finansuoti valstybiniu mastu.

Neturtingiausi turi mokėti

Kita vertus, kad programoje gali dalyvauti tik moterys nuo 35 iki 60 metų, nėra socialiai teisinga, - mano I. Bondarenko. Mat už borto lieka studentai ir pensininkai, t. y. jauniausias ir neturtingiausias sluoksnis. Šio amžiaus moterys, norėdamos pasitikrinti, už tyrimus turi mokėti.

Žmogaus papilomos viruso, galinčio sukelti vėžį, tyrimas pacientėms atsieina apie 40 litų, tiek pat - šio viruso tipo nustatymas. Sumokėti šią sumą iš savo kišenės į programą neįtrauktų sluoksnių moterys dažnai nepajėgios.

Todėl, pastebėjo gydytoja I. Bondarenko, kai kurios studentės būtinus tyrimus priverstos atidėti - kol baigs studijas. O pensininkės, kurios ir taip daug lėšų išleidžia gydymuisi ar tyrimams dėl kitų ligų, gimdos kaklelį ryžtasi pasitikrinti tik kai liga jau įsisenėjusi.

Plinta tarp jaunimo

Ginekologai džiaugiasi, jog dėl daugelį metų vykdytos šeimos planavimo programos, dėl lengvai prieinamų kontracepcijos priemonių gausos nėštumo nutraukimas tapo daug retesnė medicininė procedūra.

Tačiau lazda trenkė kitu galu - pastoti nebebijančios moterys tapo seksualiai daug aktyvesnės. O gimdos kaklelio vėžys labiausiai plinta tarp negimdžiusių ir seksualiai aktyvių moterų.

Lytiniu keliu plintančios infekcijos, įskaitant žmogaus papilomos virusą, gali sukelti ir gimdos kaklelio ligas.

Gimdos kaklelio vėžys - liga, kurią nesunku diagnozuoti, nesudėtinga gydyti. Nepaisant to, pasakoja I. Bondarenko, iki šiol aptinkama nemažai užleistų atvejų. Pačios moterys profilaktinei apžiūrai neskiria pakankamai dėmesio.

Pagydoma

Gimdos kaklelio vėžys klastingas tuo, jog pirmomis stadijomis moteris nejaučia jokių simptomų. Jei prisideda kita liga, kaip makšties uždegimas, tada gali varginti gausesnės išskyros.

Tad vienintelis šios ligos diagnostikos būdas - profilaktinis patikrinimas.

Svarbu ligą diagnozuoti kiek įmanoma anksčiau, kol dar pakitimai nėra dideli ir galima lengvai ir greitai išgydyti.

Anksti diagnozavus, pasak I. Bondarenko, moteris bus apsaugota nuo psichologinio šoko, kuris ją ištinka sužinojus, jog ji serga vėžiu.

Ikivėžinės gimdos kaklelio ligos ir pradinės stadijos vėžys pagydomi atlikus nedidelę operaciją.

Atimta teisė rinktis

Tačiau pirminę ginekologinę priežiūrą priskyrus bendrosios praktikos gydytojams, dalis moterų linkusios apskritai vengti ginekologo kėdės - patikėti lytinės sferos problemas ne specialistams jos nėra psichologiškai pasiruošusios. Tokiu būdu teisė pasirinkti ginekologą yra atimta.

Į redakciją kreipusis Renata I. pasakojo, kaip buvo šokiruota, kai atėjusi į pirminės sveikatos priežiūros centrą pas ginekologą, gydžiusį ją apie 30 metų, sužinojo, kad už kiekvieną konsultaciją teks mokėti. Mat moteris buvo pakeitusi šeimos gydytoją - prisirašiusi pas uždarąją akcinę bendrovę įkūrusį mediką. Jai buvo pasiūlyta arba keisti šeimos gydytoją, arba mokėti pinigus. Dėl panašių "nesusipratimų" kai kurios moterys linkusios verčiau kreiptis į privačias medicinos įstaigas - mokėti savo pinigus, nors lėšos už ginekologinę priežiūrą iš valstybinių ligonių kasų skiriamos jų šeimos gydytojams. Tiesa, kai kurie šeimos gydytojai problemą išsprendė tuos pinigus skirdami samdyto ginekologo darbui atlyginti.

Nepajėgiančios sumokėti už privačias paslaugas kai kurios moterys ginekologinių tyrimų apskritai vengia.

Dėl to, I. Bondarenko įsitikinimu, ginekologų skaičiaus mažinimas pirminiame sveikatos priežiūros lygyje neprisidės prie moterų sveikatos gerinimo.

Šią problemą, mano gydytoja, būtų galima išspręsti sukūrus savivaldybės finansuojamą polikliniką, kurioje būtų teikiamos antrinio lygio - taip pat ginekologinės - paslaugos. Šioje poliklinikoje pas specialistus būtų galima pakliūti be šeimos gydytojo siuntimo ir moteriai būtų palikta teisė pasirinkti tą ginekologą, kuriuo ji labiausiai pasitiki. Panašiai problemą esą išsprendę didieji Lietuvos miestai - Vilnius ir Kaunas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ