Apklausa
Pasiteiravome klaipėdiečių, ar jie mūsų miesto, šalies psichiatrinėse ligoninėse teikiamą pagalbą laiko tinkama ir efektyvia.
- Man asmeniškai neteko sirgti psichikos liga, bet mano kaimynės vaikis serga sunkia liga - šizofrenija. Tai kai liga paaštrėja, jį uždaro Bokštų gatvėje, ir jo motina nesiskundžia, kad jam ten kančia. Grįžta ramutis. Jeigu pacientai yra romūs, man rodos, juos reikia laikyti kuo toliau nuo siautėjančių. Mano draugė dirba vienoje Vilniaus psichiatrinių, tai ten apsilankius, negalėjau užmigti - žmonės ten uždaryti už grotų kaip gyvuliukai, - sakė GENOVAITĖ
- Mane, po insulto pablogėjus sveikatai, penkis metus, kas pusę metų, gydė psichiatrijos ligoninėje. Niekas nepadėjo - išgydė bobutė liaudies medicina, žolelėmis. Mes esame Europos Sąjungoje, bet gydymo sąlygos kaip buvo senovėje, taip ir liko. Daktarai stengiasi, bet palatoje būdavome po dešimt žmonių, tai visko pasitaikydavo - vienas draskosi, puldinėja, kitas - guli galvą užsiklojęs, trečias - verkia, - sakė Vladas.
- Manau, kad psichiatrijos ligoninėse teikiama tinkama pagalba. Mano sesuo ten dirba priimamajame, tai ten tikrai nėra paprasta. Visi mes nenorėtume ten atsidurti, ar ne? Bet dabar kažką keis, statys už miesto didelę atskirą ligoninę, bet gal nereikėtų niekam klijuoti etikečių ir manau, kad jei nesunkiomis ligomis sergančius ligonius gydytų bendrose ligoninėse įsteigtuose skyriuose, geros sąlygos padėtų sveikti, - sakė Daiva.
- Aš nenoriu nė kalbėti, nes pradėsiu labai jaudintis. Palyginkit vargetų prieglaudą Bangų gatvėj Bokštų gatvėje esančiais skyriais - superprabanga! Į ūmiųjų skyrių sugrūdamos dvi dešimtys ligonių, o kai po savaitės tampi nebe impulsyvus, tau pagerėja, vis tiek lieki tarp kiaurą dieną rėkiančių, haliucinuojančių, besikaunančių su velniais, - sakė fotografuotis nesutikusi ponia Živilė.
Kalbino I. Žiemytė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą