Šaltuose kraštuose gyvenantys žmonės, be abejonės, yra išsiilgę saulės spindulių - juk tai ir malonumo šaltinis. Saulėje pagerėja nuotaika, mažiau depresuojama, atsiranda daugiau energijos, šiek tiek dezinfekuojama oda.
Bet nereikia pamiršti ir neigiamo saulės poveikio mūsų odai. Jeigu žmogus neapsisaugo, pirmiausia jis nudega odą. Nudegimas gali būti nuo lengvo paraudimo, nedidelio dilgčiojimo ar perštėjimo iki labai stipraus antro laipsnio nudegimo, kai oda patinsta ir netgi susidaro pūslės.
Dermatologai visame pasaulyje rekomenduoja patirti kuo mažiau tiesioginių saulės spindulių, nes organizmui ilgalaikiai saulės spinduliai turi labai įvairiapusišką poveikį. “Galimos virusinės infekcijos paūmėjimas, kaip herpeso virusas, ir ūmūs nudegimai, įvairūs saulės sukelti dermatitai ar alergijos, - saulės teikiamą žalą vardija gydytoja M.Bylaitė. - Žmonės dažnai nežino, kad saulės spindulių kiekis per visą gyvenimą sumuojasi. Šviesaus gymio žmonėms šie spinduliai daro didesnę žalą, nes jų oda nuo gimimo turi mažai apsauginio pigmento - melanino. Reikia įsisąmoninti, kad parudavusi oda yra jau pažeista oda. Kuo daugiau tokių pažeidimų, tuo didesnės sąlygos atsirasti įvairiems gėrybiniams augliukams. O dažnas ir ilgas deginimasis bei stiprūs odos nudegimai ne tik nesuteikia grožio, bet ir didina riziką susirgti vienu iš odos vėžių, šios ligos atvejų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo dvigubai”. Blogiausia, kad odos vėžys nustatomas vis ankstesniame amžiuje. Tai rodo, kaip pasikeitė žmonių elgsena saulėje, kad savo oda yra rūpinamasi minimaliai.
Bijo ne tiek vėžio, kiek senėjimo
Šiandien yra pasikeitusi pati grožio samprata - šokoladinio įdegio oda jau nebelaikoma sveikatos požymiu, o geidžiamiausia laikoma ta, kuri yra šviesesnė, kuo mažiau pigmentuota ir turinti mažiau raukšlių. O apie sveikatą atspindinčią odą reikia susimąstyti jau ankstyvame amžiuje. Tėvai turi nepamiršti pasirūpinti savo kūdikių, vaikų ir paauglių oda. O dvidešimtmetis jaunimas irgi turi išmokti apsisaugoti nuo saulės, nes būtent tame amžiuje ji yra daugiausia pažeidžiama.
“Ko žmonės labiausiai bijo? Ne tiek vėžio, kiek senėjimo. Merginos dažnai sako: “O aš šiandien noriu būti graži. Ir visai nesvarbu, kad kažkada galiu susirgti odos vėžiu”. Galbūt jos susimąsto tik tada, kai pasakai, kad jau dabar dešimčia metų atrodai senesnė. Oda yra toks organas, ant kurio matyti pirmieji senėjimo požymiai. Dažnas net nežino, kad ultravioletiniai spinduliai yra pagrindinis veiksnys, skatinantis išankstinį senėjimą. Ilgainiui sumuojantis saulės ir soliariumų spinduliams įvyksta negrįžtami odos pakitimai, oda greičiau sensta - raukšlės gilėja, oda sausėja, jos paviršius darosi šiurkštus, gali net pleiskanoti, oda praranda elastingumą, spalvą, atsiranda pigmentinių dėmių ir pan. Taigi kaitindamiesi saulėje (arba dirbtiniuose jos spinduliuose) mes greičiau priartiname senėjimą”, - pasakoja gydytoja.
Kaip teisingai degintis
LAIKAS. Pageidaujama, kad saulėtą dieną žmogus vengtų tiesioginių saulės spindulių, ypač vidurdienį, esant stipriai radiacijai. Lietuvoje patariama nuo 11 iki 15 val. stengtis būti atokaitoje arba slėptis po skėčiu. O šiltuosiuose kraštuose, ypač tropikuose, tiesioginių saulės spindulių pradėkite vengti jau nuo 10 val. ryto.
KEPURĖS. Pirma apsauginė priemonė - tai skrybėlės arba kepurės su ne mažiau kaip 10 cm snapeliu. Dar geriau vadinamojo panamos tipo kepurės, kai uždengiamas ir kaklas su sprandu. Ši taisyklė ypač galioja vaikams ir vyrams. Kepurių nenešiojantys vyrai dažnai nudega viršugalvius, o moterys - plaukų sklastymą. Na, ir kitas dalykas - marškinėliai. Nepamirškite, kad pjaunant žolę ar dirbant kitus lauko darbus, sportuojant bei žvejojant geriau dėvėti marškinėlius, kurie neleistų nusvilti pečių juostai, rankoms ir sprandui.
AKINIAI. Akys irgi labai jautrios ir jų senėjimas susijęs su ilgalaikiu saulės poveikiu, todėl yra būtina naudoti apsauginius akinius. Tyrimai parodė, kad dažnai žmonės įsigija akinius, kurie yra daugiau jų stiliaus dalis ir nebūtinai suteikia akims apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, todėl juos rinktis reikia itin atidžiai.
KREMAS. Jeigu saulėje ketinate būti ilgiau nei valandą, rekomenduojama teptis apsauginius kremus nuo saulės. Įsidėmėkite, kremus reikia teptis 20-30 min. prieš išeinant į saulę, nepamirštant nė ausų, sprando, plaštakų ar pėdų. Svarbu pasirinkti tinkamą saulės faktorių (SPF), kuris nurodo laiką, kiek saugiai galima išbūti saulėje nenudegus odos. Jis turi būti ne mažesnis nei 15 SPF. Pavyzdžiui, jeigu kremas turi 15 SPF, tai saulėje nenudegus galima išbūti 1-1,5 val., o praėjus šiam laikui procedūrą kartokite iš naujo. Daugelis to nedaro ir klaidingai galvoja, kad vienąkart pasitepus kremu nuo saulės šis odą apsaugo visai dienai. Vis dažniau dermatologai rekomenduoja veidą, dekoltė ir plaštakų nugarinius paviršius tepti 50+ SPF. Svarbu užtepti pakankamą apsauginio kremo kiekį.
Taip pat kremas turi nealergizuoti odos, būti lengvai užtepamas, nekemšantis odos porų. Jeigu daug maudomasi, sportuojama, geriau rinktis vandeniui atsparų kremą, nes jis odą padengia specialia apsaugine plėvele.
5 minučių taisyklė
Vis dėlto jeigu nudegėte saulėje, tinka laiko patikrintas receptas su kefyru. Šiuo atveju naudokite visas natūralias priemones, kurios turi odą vėsinančių, raminančių, karštį mažinančių savybių. Jeigu po ranka neturite natūralių produktų, vaistinėse ieškokite po deginimosi skirtų priemonių, kurios nuramina, puikiai atstato odos drėgmės balansą. Jas naudokite ne tik nudegus odai, bet ir profilaktiškai, kad jūsų oda neišsausėtų, ypač jei yra tam polinkis. Grįžę po saulės vonių, atlikę vandens procedūras (po dušo ar vonios), per 5 minutes išsitepkite kūną drėkinančiu, raminančiu kūno losjonu (vadinamoji 5 min. taisyklė).
Tam ypač tinka preparatai, kuriuose yra pantenolio, vitaminas E ir alijošus, kurie atstato ir ramina odą. Tai gali būti tiek losjono tipo, kreminės, tiek gelinės priemonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą