Dvidešimtyje ištirtų šulinių buvo nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, 16 buvo užteršti nitratais, 1 – nitritais, o 8 šuliniuose buvo padidėjęs amoniako kiekis.
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės, užterštas vanduo yra itin pavojingas kūdikiams ir nėščiosioms.
"Organizuojame nemokamus šulinio vandens, kurį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki pusės metų, mikrobiologinius bei cheminius tyrimus. Šiuos šulinio vandens vartotojus informuosime apie vandens kokybę ir galimą pavojų sveikatai“, - sakė D. Jociuvienė.
Ji pasakojo, kad šachtiniai šuliniai paprastai yra negilūs, vanduo į juos patenka iš seklių gruntinio vandens išteklių. Šis yra mažiausiai apsaugotas nuo paviršinės taršos, todėl geriamasis vanduo gali būti užterštas bakterijomis, virusais, cheminėmis medžiagomis. Ypač prasta vandens kokybė būna pavasarį ir rudenį.
"Po liūčių ar staigiai tirpstant sniegui upėse ir tvenkiniuose pakyla vandens lygis – apsemiamos sodybos, šuliniai, lauko tualetai. Jei šulinys senas, jo rentiniai nesandarūs, potvynio vanduo gali patekti ir į geriamąjį vandenį. Šulinius taip pat gali užteršti netoliese esančios mėšlo krūvos, iš tvartų ir lauko tualetų besisunkiančios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės trąšos“, - taršos šaltinius vardino D. Jociuvienė.
Susirūpinti, ar geriamasis vanduo yra neužterštas, reikėtų, jei šulinys buvo tiesiogiai užlietas, atsirado specifinis vandens kvapas, priemaišų, pakito vandens spalva.
D. Jociuvienė įspėja, kad kilus įtarimams, vandens nevalia vartoti tol, kol tyrimai nepatvirtins, jog vanduo yra švarus. Mat vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulingi: vanduo gali atrodyti normalus, tačiau būti užterštas plika akimi nematomais organizmais.
"Vartojant mikroorganizmais užterštą vandenį galima užsikrėsti dizenterija, virusiniu hepatitu A, gastroenterokolitais ir kitomis ligomis. Šulinio vandenį būtina dezinfekuoti. Virinant vandenį žūva mikroorganizmai, tačiau nesikeičia jo cheminė sudėtis. Taigi virinant iš vandens tikrai nepasišalina nitritai ir nitratai, kurie neturi jokio kvapo ir nepasišalina net filtruojant vandenį. Nitratų poveikiui itin jautrūs yra naujagimiai, kūdikiai, seni žmonės, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste“, - sakė D. Jociuvienė.
Ji patarė kas kelerius metus šachtinius šulinius išvalyti, iškuopti dumblą, užberti žvyro, užsandarinti plyšius tarp rentinių, dezinfekuoti. Šulinį būtina uždengti sandariu dangčiu, virš jo pastatyti stogelį krituliams nutekėti. Aplink šulinį rekomenduojama įrengti dviejų metrų gylio ir vieno metro pločio molio užtvarą. Vieta aplink šulinį turi būti su nuolydžiu ir betonuota.
"Paskutiniu metu per žiniasklaidą pasirodė labai daug pranešimų apie nitratais ir kitais chemikalais užterštus maisto produktus. Tačiau nereikėtų pamiršti svarbiausio mūsų kasdieninio produkto – vandens. Jį naudojame maistui gaminti – kas iš to, jei rinksimės sveikus produktus, tačiau juos virsime užterštame vandenyje.
Rajono gyventojai, kurie naudoja šachtinių šulinių vandenį, jį gali išsitirti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Paaiškėjus, kad šulinio vandenyje yra padidėjęs nitratų kiekis, maistui ruošti reikėtų pirkti fasuotą vandenį arba vartoti vandentiekio tiekiamą vandenį. Jei šulinyje padidėjusi mikrobinė tarša – šulinį reikės išvalyti ir dezinfekuoti“, - teigė D. Jociuvienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą