Onkologiniam ligoniui - 2,6 Lt dienai

Problema

Šiuo metu net 67 tūkst. Lietuvos gyventojų serga onkologinėmis ligomis, tarp jų - 500 vaikų. Visiems onkologiniams ligoniams reikalingas brangus gydymas, o ligai progresuojant - slauga ir nuolatinė sergančiojo priežiūra.

Sveikatos apsaugos ministerija palaikomojo gydymo paslaugas teikiančioms ligoninėms yra nustačiusi 41,5 Lt ligonio dienos įkainį. Į šią sumą įeina komunalinės paslaugos, medikų atlyginimai, pacientų maitinimas ir t.t. Sunkaus ligonio gydymui, vaistams ir priežiūros priemonėms iš minėtosios sumos tenka 2,6 Lt.

Gelbsti labdara

"Ir mūsų, ir kitos šalies slaugos ligoninės yra patekusios į keblią padėtį, - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė. - Pas mus patenka patys sunkiausi ligoniai: ištikti insulto, po hemoraginio infarkto, sergantys ryškiai progresuojančiomis onkologinėmis ligomis ir t.t. Šių ligonių gydymas yra labai brangus. Ypač sudėtingi būna atvejai, kai pacientas, sergantis vėžiu, dar yra ir diabetikas.

Tuos, kurių artimieji negali įpirkti medikamentų, kol kas dar gydome ligoninės sąskaita. Turime dar šiek labdaros medikamentų, slaugos priemonių, tačiau ką teks daryti, kai šis rezervas baigsis?.."

D. Drungilienė pabrėžė, kad palaikomojo gydymo paslaugas teikiančios ligoninės dėl įkainių padidinimo nekart kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau taip ir nebuvo išgirstos.

Finansavimo klausimas svarstomas

Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas "Vakarų ekspresui" teigė, jog šiuo metu yra svarstomas klausimas dėl didesnio slaugos ligoninių finansavimo. "Dabartinis įkainis, 41,5 Lt, išties yra per mažas, - pripažino J. Olekas. - Tačiau ligoninės administracijos, o ne ministro reikalas nustatinėti, kiek iš minėtosios sumos skirti pinigų sunkaus paciento priežiūrai."

Kad pinigai pasiektų sunkų ligonį, nuo kitų metų planuojama didinti ne įkainį, o patį finansavimą.

Sveikatos apsaugos ministro manymu, nei Klaipėdos, nei visos šalies slaugos ligoninių padėtis nėra kritiška. "Pats visai neseniai lankiausi Žemaitijos krašte, buvau Salantų ir Kartenos slaugos ligoninėse. Ten medikai, nepaisant menko finansavimo, gerai tvarkosi. Suvokdami dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, senais ir ligotais žmonėmis rūpinasi ne vien medikai, bet ir parapijiečiai. Slaugos ligoninių administracija taip pat pasirūpina, kad gautų labdarą iš užsienio.

Netiesa, kad Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare, gydymo įstaigos, o ypač slaugos ligoninės, negaus labdaros. Jeigu ne užsieniečiai, tai mūsų šalies verslininkai, galiausiai politikai pasirūpins, kad sunkūs ligoniai, ypač vieniši žmonės, neliktų be priežiūros. Pasiturintys žmonės puikiai sovokia, kad ne visuomet bus jauni ir sveiki. Tad remdami slaugos ligonines, jie tokiu būdu savotiškai ruošia sau vietas senatvei."

Reformuojant sistema suardyta

Vilniaus universitetinių klinikų Onkologijos instituto direktoriaus pavaduoja Birutė Aleknavičienė "Vakarų ekspresui" akcentavo, kad pastaraisiais metais sergančiųjų vėžiu daugėja. Tačiau, pasak jos, ne tik slaugos ligoninių, bet ir universitetinių klinikų įkainiai yra per maži.

"Kasmet mūsų institute specialistai konsultuoja apie 100 tūkst. pacientų, - informavo gydytoja. - Išsamesniems tyrimams žmonės pas mus yra siunčiami iš visos Lietuvos. Daugumai pacientų liga nustatoma vėlyvos stadijos. Per metus vien mūsų Onkologijos institute stacionarinio gydymo prireikia nuo 10 iki 12 tūkst. sunkių ligonių.

Kalbant apie onkologinių ligų gydymą, sergantiesiems yra suteikiama kone visa būtinoji pagalba: medikamentai, įskaitant ir efektyvius vaistus nuo skausmo. Siekiant išsiaiškinti, kaip toli yra pažengusi liga, ligoniui taip pat yra atliekami ir brangūs diagnostiniai tyrimai.

Viena priežasčių, tačiau neesminė, kodėl daugėja sunkios būklės ligonių, yra ta, kad Lietuvoje vykdant sveikatos apsaugos reformą buvo suardytas onkologinės pagalbos tinklas.

Anksčiau rajonuose dirbę gydytojai onkologai, įtarę ligą, iškart pacientą nusiųsdavo stacionariniam gydymui. Dabar visa specializuota pagalba yra sutelkta didžiosiose gydymo įstaigose."

Taigi ne pacientas sprendžia, ar jam reikalinga onkologo konsultacija. "Nemokami tyrimai atliekami tik šeimos gydytojui parašius siuntimą", - pabrėžė B. Aleknavičienė.

Atsakomybė - šeimos gydytojams

Ministras, paklaustas, kodėl, jo manymu, daugėja sergančiųjų onkologinėmis ligomis, o daugumai pacientų vežys diagnozuojamas vėlyvos stadijos, ir vėl prakalbo apie ligų profilaktiką.

J. Olekas sutiko su teiginiu, jog pas mus žmogus nemokamai profilaktiškai pasitikrinti sveikatos neturi galimybių - gydytojas jam neduos siuntimo. "Šeimos gydytojo pareiga - laiku nusiųsti žmogų pas specialistą", - tvirtino J. Olekas.

Kaip vidaus ligų gydytojas gali įtarti onkologinę ligą neatlikęs pacientui reikiamų tyrimų? Į šį klausimą ministras atsakė: "Būtent to terapeutai, persikvalifikuodami į bendrosios praktikos gydytojus, buvo mokomi. Dabar jiems belieka savo žinias pritaikyti praktikoje."

Šeimos gydytojai dar nepasiruošę

B. Aleknavičienė įsitikinusi, kad esminė problema, kodėl sergantieji į specialistų rankas patenka pavėluotai, yra ta, kad šeimos gydytojai vis dar prisibijo onkologinių ligonių. "Bendrosios praktikos gydytojai tiesiog dar nėra pasiruošę prisiimti atsakomybės už onkologinį ligonį, tam prireiks ne vienerių metų praktikos", - sakė specialistė.

Sveikatos apsaugos ministras tvirtina, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus taip, kaip ir Vakarų šalyse, kur visas funkcijas yra perėmę šeimos gydytojai.

Lietuvoje šiuo metu paruošta maždaug 1200 šeimos gydytojų. Nemažai gydytojų, norinčių tapti bendrosios praktikos gydytojais, dar tik persikvalifikuoja.

Anksčiau sergančiaisiais vėžiu rūpinosi tik gydytojai onkologai. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. "Kad nepakentų pacientui, šeimos gydytojas privalės išmanyti kone visas medicinos sritis", - teigė B. Aleknavičienė.

Jūratė MAZAJEVA