Prieš tolimas keliones geriau pasiskiepyti

Profilaktika

Klaipėdiečiai ne tik vasarą atsiduria įvairiausiuose pasaulio kampeliuose - nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio, ir priklausomai nuo kelionės tikslo bei pobūdžio, epidemiologai rekomenduos jiems būtiniausius skiepus.

Gydytojai epidemiologei Jadvygai Malūkienei išvykstančios į egzotiškas šalis grupės iš Klaipėdos krašto skambina ir vakarais, po darbo valandų.

Šioje tarnyboje jau apsilankė 27 224 piliečiai, tarp jų - 14 000 jūreivių ir per 3 000 keliautojų. Gydytoja rekomenduotų pasiskiepyti iki kelionės likus bent mėnesiui, o geriausia - prieš pusmetį, nes kai kurie skiepai daromi triskart.

Nuo vidurių šiltinės galima skiepytis ir porą savaičių prieš išvykstant. Kai kurie skiepai, tarkime, nuo geltonojo drugio - ilgalaikiai, dešimčiai metų, kitų galiojimo laikas - keleri metai.

Pokalbininkės teigimu, dar ne taip seniai nuo hepatito A ir B kasmet pasiskiepydavo apie 2 000 žmonių, o dabar jų sumažėjo dėl skiepų antireklamos: įvairios firmos siūlo savo preparatus. Tačiau, mano epidemiologė, nei homeopatiniai preparatai, nei jokie maisto papildai nuo infekcijų neapsaugos taip, kaip skiepai.

Nuo maro ir pasiutligės

Remiantis Užkrečiamųjų ligų centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kai kurios šalys yra paskelbtos endeminėmis. Štai Lietuva tebėra endeminė dėl erkinio encefalito, trumpam buvo paskelbta endemine dėl hepatito A.

Medikai, turizmo ir įdarbinimo firmos žino, į kokias šalis vykstant būtini skiepai nuo hepatito A ir B, vidurių šiltinės, poliomielito ar meningokokinės infekcijos. Tačiau nuo geltonojo drugio kartais skiepijama, kai tai nėra būtina. Nepasiskiepijus nuo geltonojo drugio jūsų neįsileis Centrinė Afrika ir Lotynų Amerika, kuriose dėl skiepų nuo šios ligos priimtas konvencinis, arba tarptautinis, susitarimas.

Vykstantiems į Peru rekomenduojama pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės, A, B hepatitų, geltonojo drugio ir vidurių šiltinės. Kai Peru Respublikoje ištisos inkų gentys išmirė nuo maliarijos, raupų ir maro, buvo imtasi priemonių, ir šių genčių likučiai mažiau susiduria su šia problema, bet nuo maro vis dar rekomenduojami preparatai, kuriais naudojasi jau atvykusieji į Peru turistai, ypač tie, kurie žvalgysis po gamtines sritis.

Vykstantiems į Afriką, Lotynų Ameriką, Korėją, Kiniją, Vietnamą epidemiologė ypač pataria pagalvoti apie skiepus nuo pasiutligės. Šių šalių stepėse, dykumose ypač didelis graužikų paplitimas, ir pasiutlige galima užsikrėsti ne tik jiems įkandus, bet ir nuo gaišenų, kailiukų dulkių.

Atsparusis virusas

Nors hepatitas A laikytas nešvarių rankų liga, kuria užsikrečiama per vandenį ir maistą, dabar šiuo virusu užsikrečiama ir tokiose aukštos higienos kultūros šalyse kaip Skandinavijos. Kodėl? Pakito viruso savybės. Anksčiau virusas buvo naikinamas, blanširuojant parūgštintame vandenyje, o dabar jis išlieka apie 4 val. ir labai rūgščioje terpėje. Nuo viruso neapsaugo ir pieno produktų pasterizacija; šiuos reikėtų pasterizuoti 60 laipsnių temperatūroje ilgiau nei valandą. Taigi pienas, varškė, grietinė, sviestas gali būti užkrėtimo šaltinis. Virusas išlieka ir gėlame jūros vandenyje - nuo savaičių iki keleto mėnesių, ir hepatito A protrūkiai pastebėti, lankantis aukštos klasės užsienio viešbučiuose, jūros gėrybių restoranuose. Nuo hepatito A viruso patariama skiepyti vaikus, kurie ilsėsis ir vasaros stovyklose Lietuvoje, maudysis ežeruose ir upėse.

Pavojingos šalys

Indija laikoma viena pavojingiausių šalių, kurioje galima užsikrėsti hepatitu A ir B; vykstant ten būtina skiepytis nuo stabligės ir difterijos bei nuo pasiutligės.

Vykstantiems į Egiptą visa tai taip pat aktualu. Vidurių šiltinė - primiršta liga. Tačiau sporadiniai vidurių šiltinės atvejai yra ne iškart diagnozuojami. Liga prasideda karščiavimu, po to - bronchito reiškiniais, sausu kosuliu, temperatūra savaitei baigiantis pasiekia 39-40 laipsnių. Tik antrą savaitę atsiranda pilvo pūtimas, gurgėjimas, viduriuojama su krauju, žarnyne atsiveria opos - dažniausiai tik tada įtariama vidurių šiltinė.

Liga išgydoma, bet būna liekamųjų reiškinių. Tad nuo vidurių šiltinės patariama skiepytis vykstantiems į Indiją, Turkiją, Viduržemio ir Karibų jūrų baseinus. Pavojų kelia šias šalis palietusios stichinės nelaimės, dėl kurių į jūrą ir vandens telkinius pateko kanalizacijos vandenys. Vidurių šiltinės bakterija taip pat itin atspari, ir šiuo metu pasaulyje užfiksuota 30 milijonų šios ligos atvejų.

Ivona ŽIEMYTĖ