"Dar prieš 10 metų buvau nervinga, įsitempusi, nelaiminga moteris. Persekiojo sunkumai, žeidė nuolatinė nesantaika su vyru, galop pasibaigusi skyrybomis. Ilgametė įtampa buvo išvedusi iš rikiuotės vidaus organus - ketverius metus nuolat leidausi vaistus, nes buvo sutrikęs širdies ritmas, nuolat kartodavosi ginekologinės ligos - uždegimais susirgdavau tik kiek sušalus kojoms. Maža to - kentėjau nuo nuolatinio vidurių užkietėjimo.
Laimė, tuo metu, kai būklė buvo itin kritiška ir jau buvau išsiskyrusi su vyru, susipažinau su psichonomika. Užteko sveikos nuovokos patikėti šiuo neseniai sukurtu mokslu. Pradėjau lankyti psichokorekcijos seansus, ir gyvenimas pamažu pradėjo keistis.
Po pirmos korekcijos dar nesupratau, kas vyksta. Tai buvo pirmas žingsnis į save. Paskui atsivėrė supratimas, kodėl persekioja nelaimės, konfliktai, ligos. Grįžo dvasinė pusiausvyra, vidinė ramybė, o su ja - išnyko visos ligos, susitvarkė gyvenimas. Dabar esu visai kitokia nei anksčiau ir gyvenu kitokį gyvenimą - apie kokį anksčiau galėjau tik pasvajoti", - pasakojo Mažvydo alėjos kavinėje sutikta Inga.
Domėjausi, kaip iš tikrųjų keičia gyvenimą garsaus rusų psichiatro Ernesto Cvetkovo knygose atskleistos iš pirmo žvilgsnio absurdiškos egzistencinės tiesos, įvilktos į sudėtingo psichonomikos mokslo (psicho - dvasia, nomos - dėsniai) apvalkalą.
Kaip danguje, taip ir ant žemės
"Psichonomika - dvasios dėsnių žinojimas ir gyvenimas pagal juos - atveria galimybę gyventi sveikai, be stresų, įtampos, nerimo", - bando paaiškinti šio mokslo esmę Audronė Urbonienė, dirbanti uostamiestyje veikiančiame Ernesto Cvetkovo psichonomikos centro filiale. Moteris sako bendradarbiavusi su žymiuoju psichiatru kuriant psichonomikos metodiką ir taikydama šias tiesas pakeitusi savo gyvenimą.
Vienas iš pagrindinių egzistencijos dėsnių, pasakoja ji, tas, kad gyvenimas yra veidrodinis mūsų dvasios atspindys. Ne šiaip sau sakoma: kaip danguje, taip ir žemėje. O dangus yra mumyse. Tad norint keisti gyvenimą, reikia keistis pačiam.
"Kad tavo purvinas veidas taptų švarus, nevalysi jo atvaizdo veidrodyje, o prausi patį veidą", - palygina Audronė Urbonienė.
Tuo labiau klaidinga stengtis pakeisti tave mušantį vyrą, laiptinės nevalantį kaimyną, išdykaujantį vaiką. Keisti reikia save, nes problema yra tavyje.
Ir kiekviena tavo negatyvi emocija, skirta kitiems, grįžta tau bumerangu.
Sėkmės pagrindas - vidinė ramybė
Inga pasakoja, kad suvokus kai kuriuos dvasios dėsnius gyventi jai tapo paprasta ir lengva.
"Panaudojusi psichonomikos žinias per dieną pakeičiau santykius su mama. Iki tol nuolat su ja pykausi - tik pakalbam, būdavo, 5 minutes, ir susiginčijam. Norėjosi ją pakeisti. Ir tik kai priėmiau ją tokią, kokia ji yra, nebevertinau jos, nebeliko net konflikto užuomazgų. Tiesiog pyktis nebeliko dėl ko. Įsitikinau, kad konfliktus provokuoja pačiame tavyje glūdintis negatyvas. Jei tau užmynė ant kojos, vadinasi, tavyje yra agresijos ar kitų neigiamų emocijų. Neutralizavus savyje negatyvą konfliktų nelieka.
Su psichonomikos pagalba pataisiau ir santykius su kaimyne. Ši nuolat mane užsipuldavo, neleido ramiai praeiti, santykių aiškinimasis perėjo net į teismus. Susitikusi labai nervindavausi, drebėdavo širdis ir prakaituodavo rankos. Pagaliau suvokiau - kad mane puola, kalta esu pati. Kai tai supratau, atleidau jai, priėmiau ją tokią, kokia ji yra, pasikeičiau pati - viskas pasikeitė. Net sutikti jos nebepavykdavo, nors vienoj laiptinėje gyvenam. Kad pasitikrinčiau, ar tikrai pasikeičiau, ėmiau trokšti ją sutikti. Pavyko. Ir sutikau ją visiškai rami! Jokio konflikto. Ir šaukimai į teismus liovėsi."
Gyvenimas - norų išsipildymas
Žmogaus gyvenimas, teigia psichonomikai, - jo norų išsipildymas. Iš pirmo žvilgsnio tai esą sunku suvokti: išeitų, jei tave apvogė - tai tu pats to norėjai, jei nesukūrei šeimos - jos niekada tau nereikėjo, praradai butą, buvai primuštas - pats šaukeisi šių nelaimių!
Mat tikrieji norai - ne tie, kuriuos tiesiog išsakome žodžiais, o tie, slypintys pasąmonės gelmėse. Audronė kalba, kad tuos dalykus sunku paaiškinti: "žmogus mano, kad jis nenori nelaimių, bet iš tikrųjų nori". Ir tai įvyksta, nes veikia programa, nes žmonės iš esmės - tai robotai.
Pasak pašnekovės, svarbu suvokti, kad visa ko dramatizavimas, analizavimas situaciją būtinai tik pablogina. "Ar reikia pastangų puodeliui nuo stalo paimti? Mes juk paimam, ir viskas. Taip visa kita reikia daryti - ramiai, nesistengiant. Kai tik stengiesi - imi galvoti, svarstyti, vertinti, o tai sukelia nereikalingą įtampą, nerimą."
Žmonės - robotai
Susitapatinę su savo ego, pasakoja Audronė Urbonienė, žmonės virsta robotais.
"Ego - tai reflektorinis protas. Tai dirbtinis aš, gyvenimą valdantis pasąmonėje esantis įrašas, programa, kurią įrašo mūsų mintys, emocijos, pojūčiai, visa patirtis. Jis gali atsirasti net tada, kai jo lyg ir nepastebime - pokalbio metu grojanti muzika, grėsmingoje situacijoje dvelktelėjęs kvapas.
Vėliau užuodus tą kvapą nesąmoningai apims grėsmės nuojauta - taip ims veikti įrašas, valdantis gyvenimą. Kad ką nors gyvenime pakeistum - turi pakeisti tą įrašą.
Pavyzdžiui, sielvartaujame, kad kažkas pavogė rankinuką. "Jei manysim, kad taip pasielgta su tavim, susitapatinsim su ego, - problemų ateityje neišvengsim. Tai reiškia, lauk kitos vagystės."
Taigi visos žmogaus problemos, ligos yra mūsų pačių užprogramuotos.
Išeitis? Atsiribojimas nuo ego.
Kaip kaupiasi negatyvūs įrašai
Žmonės, - teigia psichonomikai, - vis pasakodami kokį nemalonų gyvenimo įvykį kitiems, grimzdami į savo liūdesį, iš naujo įrašinėja tą pačią informaciją - sutvirtina negatyvią programą, užuot tą informaciją paleidę ir nuo negatyvios programos išsilaisvinę.
Lygiai taip pasąmonėje fiksuojasi kiekviena mūsų baimė. Jos išauga iki nevisavertiškumo kompleksų, atsispindi gyvenime, žmogaus galimybėse. "Žmogus tada daug ko sau neleidžia, sako, kad negali to ar ko kito padaryti. O žodis negaliu mums reiškia tą patį ką ir neįgalus. Abejones, nepasitikėjimą užtvirtina ir mūsų "pabandysiu", užuot pasiryžus tiesiog daryti, o ne bandyti."
"Gyvenimas - tai pripratimas, - aiškina Audronė. - Jei žmogus nelaimingas - jis priprato toks būti. Priprantame prie šeimos, buto, darbo, bijome juos keisti. O pripratimas - tai įrašai. Kartais žmogus sako, kad nori keisti, bet neišeina ar bijo. Netiesa - jis to nenori."
Taigi įsirašo mūsų pasąmonėje viskas, kiekvienos gyvenimo akimirkos būsenos, mintys, jausmai. Jei tau dabar blogai, nes pabjuręs oras, - ateityje jau jausies blogai kiekvieną kartą, orui pabjurus.
Nelaimes prišaukia jų baimė
Neutralizuoti tuos įrašus galima juos suvokus, nuo jų atsiribojus ir panašioje situacijoje nusiteikus džiaugsmingai ir pakiliai. Inga pasakoja, kaip ji pati galėjo pritraukti nelaimę pasidavusi baimei dėl vaiko. Ji prisimena, kaip tik keletą mėnesių išgyvenęs mirė artimo giminaičio vaikelis. Kadangi ji pati neseniai buvo pagimdžiusi kūdikį, nevažiavo į laidotuves - atrodė, kad tai gali pritraukti nelaimę josios vaikui. Baimė dėl jo vis didėjo, trukdė gyventi...
"Sužinojau, kad baimė gali išprovokuoti tą situaciją, kurios bijome. Neutralizavau ją, nes supratau, kad reikia bet kurioje situacijoje išlikti ramiam, nepanikuoti, nieko nesureikšminti, priimti pasaulį tokį, koks jis yra."
Ji prisimena Ernesto Cvetkovo papasakotą pavyzdį: kartą į jį konsultacijos kreipėsi jauna moteris. Ji guodėsi, kad kiekvieną kartą, kai ją apkabindavo sužadėtinis, jai pasidarydavo negera, suskausdavo galvą. Kaip atsirado šis negatyvus įrašas, trukdantis jai gyventi? Pasirodė, vaikystėje, žaisdama su broliu ant laiptų ji netyčia paslydo ir nukritusi skaudžiai susitrenkė galvą. Brolis ją apkabinęs ramino - ir pasąmonėje skausmas susisiejo su apkabinimu. Įrašą moteriai pavyko neutralizuoti ir situacija nebesikartojo.
Jei tu teisus - vadinasi, neteisus
Iš Ernesto Cvetkovo knygų: tu negali žinoti, kas yra blogis, o kas - gėris; bet tiksliai žinok: primestas gėris - tai blogis; neieškok savo kaltės - tu dėl nieko nekaltas; jei tai, ką darai, tau sunku, pagalvok, ar išvis tai tau reikalinga; pamilk priešą - kad jį įveiktum; kuo daugiau pralaimėjai - tuo daugiau laimėjai; nekovok, kitaip neišvengiamai tapsi tuo, su kuo kovoji; kai nieko netrokšti - gauni daug; tavo teisybė yra tik tavo galvojimas, kad taip yra, daugiau nieko; jei tu teisus - vadinasi, neteisus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą