Šaldytuve - vakuumo virusas?

2010-04-20 12:00

Po elektroninio pašto dėžutes klaidžioja laiškas, kuriame gąsdinama vakuuminėmis pakuotėmis - esą jose gyvena galintis susargdinti "vakuumo virusas".

"Pradėjo siausti naujas virusas, kurį medikai įvardina kaip "vakuumo". Jei perkate produktą vakuuminėje pakuotėje, kad ir dešreles, varškę,
šviežią agurką, pradarę būtinai vakuuminę pakuotę išmeskite, o produktą perdėkite į savo indą. Nes medžiaga, esanti vakuume, pasklinda po visą šaldytuvą, užkrėsdama kitus produktus. Ligos simptomai prasideda staiga ir panašūs į rotavirusinės infekcijos - temperatūra, šaltkrėtys, viduriavimas, vėmimas, silpnumas. Tai ypač pavojinga vaikams, kurie greitai netenka skysčių", - rašoma laiške.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Antanas Narvilas "Vakarų ekspresui" teigė nieko apie jokį "vakuumo virusą" medikai negirdėję ir infekcijų protrūkių, susijusių su vakuuminėmis pakuotėmis, nesą užfiksuota.

Klaidinanti informacija nustebino ir Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėją Jūratę Mačiulienę.

"Vakuuminis maisto produktų įpakavimas, kada, naudojant specialius įrenginius, užlydant pakuotę iš jos yra pašalinamas oras, apsaugo produktus nuo išorės veiksnių, pailgina jų galiojimo terminus, išsaugo maistines savybes ir vitaminus, šviežumą, kvapą", - paaiškino ji.

Todėl elektroninio laiško teiginiai, anot specialistės, yra nepagrįsti. Tuolab kad maisto produktų gamintojai įstatymais yra atsakingi už gaminamų produktų saugą, vykdo savikontrolę, taip pat yra kontroliuojami valstybinių institucijų. Todėl labai retais atvejais žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkiai įvyksta dėl maisto pramonėje pagaminto maisto. Dažniausiai susergama nuo buityje netinkamai pagaminto ar laikomo maisto.

"Šaldytuvų" ligos

Specialistai paneigia, kad vakuumo pakuotėse egzistuoja medžiaga, galinti sukelti virusines ligas.

"Tokio ligos sukėlėjo, kaip vakuumo virusas, nėra. Panašu, kad čia kalbama apie vadinamąją "šaldytuvų" ligą - jersiniozę, kurią sukelia bakterijos jersinijos", - sakė J. Mačiulienė.

Jersinijos atsparios šalčiui ir dauginasi 2-6 laipsnių temperatūroje. Infekcijos šaltinis - graužikai, nuo jų užsikrečia ir kiti gyvūnai, tarp jų naminiai. Gyvūnai su fekalijomis užteršia aplinką, vandenį. Žmonės dažniausiai užsikrečia valgydami laikytas šaltose saugyklose užterštas daržoves - morkas, kopūstus, burokėlius. Ypač šios bakterijos sparčiai dauginasi pradėjusiose pūti daržovėse. Taip pat galima susirgti ir per žalią pieną, kiaulieną, paukštieną.

Kita per maistą plintanti žarnyno užkrečiamoji liga yra listeriozė, kurios sukėlėjas - bakterija Listeria monocytogenes taip pat gerai dauginasi žemoje temperatūroje, aplinkoje, kurioje mažai deguonies, pvz., šaldytuve.

Ši liga yra retesnė ir sunkesnė, ypač pavojinga asmenims, kuriems sumažėjęs atsparumas - naujagimiams, vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms.

Listeriozių infekcijos šaltinis - naminiai ir laukiniai žinduoliai, paukščiai, kurie ir užkrečia dirvožemį, vandenį. Žmonės gali užsikrėsti vartodami daržoves, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, paukštieną, nevirintą pieną ir iš jo pagamintus produktus.

Šios abi bakterijos greit žūva virimo temperatūroje, neatsparios dezinfekcinėms medžiagoms.

Protrūkių nebuvo

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Ina Kuznecova informavo, jog pastaraisiais metais fiksuojami tik pavieniai jersiniozės atvejai.

Pernai Klaipėdoje jersinioze susirgo 15 žmonių, 13 jų - vaikai iki 17 metų. Šiais metais, kovo mėnesį, - du. Visi jie užsikrėtė savo gyvenamojoje aplinkoje nuo įvairaus maisto. Lietuvoje iš viso užregistruoti 479 jersiniozės atvejai.

Listerioze klaipėdiečiai nesirgo, o visoje Lietuvoje praėjusiais metais užfiksuoti penki susirgimai.

Šios ligos, pasak I. Kuznecovos, pasireiškia panašiai kaip kitos žarnyno infekcijos: dažniausiai karščiavimu, viduriavimu, pilvo skausmais.

Informacija

Maisto pramonėje kai kurie produktai po terminio paruošimo gamybinio proceso metu patenka tiesiai į pakuotę be sąlyčio su aplinka. Taip sumažėja galimybė užteršti produktą.

Atidarius vakuuminę pakuotę, produkto vartojimo terminas sutrumpėja, nes pažeista pakuotė jau neapsaugo jo nuo išorės veiksnių. Atidarytą produktą reikia laikyti šaldytuve ir suvartoti jį per kuo trumpesnį laiką. Kai kurie gamintojai tai nurodo ant pakuočių. Pvz., pažeidus mėsos ir jos produktų pakuotes reikia juos suvartoti per dvi dienas.

Dar geresnė technologija yra pakavimas apsauginėje atmosferoje. Šiuo būdu pakuojant produktą, jis ilgiau išlieka šviežias. Pakavimo metu yra naudojamos dujos iš trijų ore egzistuojančių elementų - anglies dvideginio, azoto bei deguonies. Dažniausiai įpakuoto produkto aplinkoje yra sumažinamas deguonies kiekis ir padidinamas angliarūgštės kiekis. Tokiu būdu pakuojant privalu produkto ženklinimo etiketėje nurodyti "Supakuota naudojant apsaugines dujas".

Vykdant gamybos įmonių valstybinę kontrolę įvertinama, ar pakavimo medžiagos ir būdai atitinka teisės aktų reikalavimus ir užtikrina gaminamų produktų saugą. Tinkami įpakavimo būdai ir medžiagos leidžia maisto pramonėje žymiai mažiau naudoti maisto priedų.

Rekomendacijos

Norint išvengti šalčiui atsparių žarnyno infekcijų, rekomenduojama:

produktus įsigyti tik įteisintose prekybos vietose;

kruopščiai atrinkti sugedusias daržoves, jas nuplauti po tekančiu vandeniu, nuplikyti. Iš jų pagamintas salotas ar sultis iš karto suvalgyti, nepalikti šaldytuve kitai dienai;