Tačiau ji savo šeimoje ne vienintelė, imanti čiaudėti vos saulės šviesai pasiekus veidą. Du jos vaikai reaguoja nusičiaudėdami tris kartus iš eilės. Taip elgiasi ir vaikaitis, tačiau jis čiaudėja tik kartą.
Keistas sutapimas? Visai ne, teigia R. Pagon, Sietlo vaikų ligoninės genetinės medicinos pediatrė. Polinkis čiaudėti nuo saulės šviesos vadinamas „fotinio čiaudėjimo refleksu“ ir jis yra paveldimas.
„Saulės čiaudulys“ ne tik pagrįstas genetika. Anot R. Pagon, su genais susiję ir tai, kiek kartų žmonės nusičiaudėja reaguodami į saulės šviesą, praneša msnbc.com.
Šis mokslinis atradimas padarytas labai nemoksliniu būdu. R. Pagon su kolegomis per vieną konferenciją apie apsigimimus sėdėjo prie vieno staliuko, kai pokalbis pakrypo apie saulę ir čiaudulį. Visų nuostabai, jie sužinojo, kad 4 iš 10 pasireiškia ši keista reakcija.
„Vienas žmogus pasakė, kad jo šeimos nariams įprasta nusičiaudėti penkis kartus. Mano šeimoje tai trys kartai, kitas žmogus paminėjo vieną kartą“, – prisiminė medikė.
Ir tuoj pat jie padarė tai, ką ilgi medicinos praktikos metai juos išmokė – jie sukūrė akronimą: ACHOO sindromas arba Autosominis dominantinis įdomusis helio-oftalminis protrūkis (agl. Autosomal Dominant Compelling Helio-Ophthalmic Outburst). „Autosominis dominantinis“ pažymi, kad „čiaudulio genas“ yra paveldimas. Egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad individas jį perduos savo vaikui. „Įdomusis“ – nes jis neįprastas ir gana keistas. „Helio“ reiškia saulė, „oftalminis“ reiškia akių, o „protrūkis“ – galutinis rezultatas. Apie šį neįprastą reiškinį jie netgi parašė straipsnį.
Nors ši reakcija gali atrodyti neįprasta, ji nėra reta. Vieni skaičiavimai rodo, kad nuo 18 iki 35 proc. žmonių ima justi kutenimą nosyje, kai į jų akis patenka intensyvi saulės šviesa. Kai kurie žmonės taip reaguoja ir į ryškią dirbtinę šviesą, pavyzdžiui, naudojamą gydytojo ar stomatologo, fotografo blykstę.
Toks refleksas gali būti sužadintas ir išvažiavus iš tunelio ar saulėtą vasaros dieną išėjus iš kino teatro, teigia Ciuricho neuropsichologas Nicolas Langeris, tyrinėjęs fotinio čiaudėjimo refleksą. Dažniausiai refleksas sukeliamas „iš tamsios vietos išėjus į labai šviesią, apšviestą saulės“, aiškina jis.
Savo tyrime, paskelbtame žurnale „PloS One“, M. Langeris lygino 10 žmonių, čiaudinčių nuo saulės, ir 10 žmonių, neturinčių šio reflekso, regėjimo reakcijas. Savanoriai buvo prijungti prie elektroencefalografijos prietaiso, kad mokslininkai galėtų matuoti, kaip jų smegenys ir nervų sistema reaguoja į ryškią šviesą.
Jų rezultatai leidžia manyti, kad „fotinio čiaudėjimo refleksas“ nėra klasikinis refleksas, vykstantis tik smegenų kamieno ar stuburo smegenų lygiu“, teigė M. Langeris. „Atrodo, kad jame dalyvauja ir kitos smegenų žievės sritys“, – pridūrė mokslininkas.
Aiškindamas, kodėl taip nutinka, M. Langeris pateikia dvi teorijas. Viena jų teigia, kad nuo saulės čiaudėjančių žmonių regos sistema smegenyse yra jautresnė. Kai ją šviesa stimuliuoja per smarkiai, tai kartu aktyvuoja sritis, atstovaujančias nosiai (somatosensorinę sistemą), kurios sukelia čiaudulį.
Antra galimybė – du čiaudinčiųjų nuo saulės nervai (regos ir trišakis) yra per arti vienas kitas. Anot M. Langerio, šviesa gali simuliuoti regos nervą akyje, kuris tuomet aktyvuoja trišakį nervą veide ir sukelia čiaudulį.
Čiaudulys nuo saulės gali būti pavojingas, jei žmogus yra orlaivio pilotas, beisbolo žaidėjas tolimoje aikštės dalyje, parašiutininkas ar lynu vaikščiojantis akrobatas. Tačiau maždaug vienam iš keturių žmonių tai tiesiog kažkas įdomaus, išskiriančio juos iš aplinkinių.
Rašyti komentarą