"Tai, jog įstatymas draudžia psichiškai neįgaliems ir sergantiems AIDS žmonėms apsigyventi globos namuose, yra diskriminacija", - sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Liekis.
S. Liekis išsiuntė laišką į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kuriame klausiama, ar nėra pažeidžiamos psichikos ligonių teisės, jeigu susirgę AIDS jie nepriimami apsigyventi socialinės globos įstaigose.
"Dviem jauniems klaipėdiečiams reikalinga socialinė pagalba ir palaikomasis gydymas. Įstatymo numatyta, kad į globos namus negali būti priimami agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams, sergantys ūmiais infekciniais bei somatiniais susirgimais, aktyviąja tuberkulioze, odos infekcinėmis ligomis, lytiškai plintančiomis ligomis, AIDS, lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija žmonės. Tačiau praktika rodo ką kita: prieglobstis nesuteikiamas tik sergantiems AIDS. Aš manau, kad Sveikatos apsaugos ministerijai reikia keisti šiuos nuostatus", - sakė pokalbininkas.
Mitų griovėjai
Minėtieji jaunuoliai - našlaitė mergina iš vaikų globos namų ir vaikinas, turintys proto negalią. Vaikinas butą prarado, kai mirė jo motina. Jie abu nesugebėtų savarankiškai gyventi ir mokėti mokesčių už socialinį būstą. Mergina galėjo būti išnaudojama, kai valkatavo gatvėje, o vaikinas AIDS galėjo užsikrėsti kalėjime.
"Jie vieni savarankiškai negalėtų gyventi bute, nes negali tvarkyti dokumentų, kauptųsi skolos, o išmesti į gatvę galutinai degraduotų. Kai mirė vaikino mama, savivaldybė atėmė iš jo socialinį būstą. Nors merginos psichikos sutrikimas lengvesnis negu vaikino, jiems abiem reikia nuolatinės priežiūros", - sakė Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos tarybos narys S. Liekis.
Jis sakė, kad klaipėdiečiai, turintys psichikos negalią, galėtų prisiglausti tik Šilutės pensione, tačiau kad ten patektų, eilės lauktų dvejus metus.
"Mes, socialiai darbuotojai, esame mitų griovėjai: psichikos ligoniai nėra kokie žmogžudžiai, tačiau dalis visuomenės dar jų bijo. Tokius žmones būtų kur kas pigiau ir saugiau laikyti globos namuose. Paleisti "į laisvę" jie galėtų kelti pavojų sau ir aplinkiniams. Pavyzdžiui, Prancūzijoje prie ligoninių yra atskiri socialiniai būstai, kur socialiniai darbuotojai moko turinčius psichikos negalią žmones gaminti maistą, padeda apsipirkti, sumokėti mokesčius. Pas mus nieko panašaus nėra. Numatoma įsteigti dienos reabilitacijos centrą, kur ligonis būtų stebimas, ar geria vaistus, matomos jo socialinės problemos. Kai toks žmogus paliekamas vienas, nebegeria vaistų, užsisklendžia savo pasaulyje. Dėl ligos jų pasirinkimas priimti sprendimus yra ribotas.
Turime pavyzdžių, kad ligoniukai, ruošiami apgyvendinti globos namuose, padedami socialinių darbuotojų pasikeitė turėtą butą į mažesnį, skolų neliko, žmonės nebebuvo tokie įsitempę ir pavyko juos integruoti į visuomenę", - sakė pokalbininkas.
"Kad ko neužmuštų"
Socialiniai darbuotojai daug bendrauja su savo globotinių kaimynais, kurie keisčiau apsirengusio ar besielgiančio žmogaus išsigąsta. Dar labai gajus požiūris, kad kiekvienas psichikos ligonis linkęs ką nors užpulti. Statistika rodo, kad sunkius nusikaltimus padaro vos 3 proc. jų.
"Mes bandome tartis, kad kaimynai padėtų ligoniui. Jeigu jis nevartoja vaistų ir būna atkrytis, tampa pavojingas sau ir kitiems. Yra ir tokių psichikos ligonių, kurie mano, kad yra nepakaltinami, todėl gali elgtis kaip nori. Tada kaimynai turi kreiptis į policiją arba pranešti mums. Yra buvę, kad žmogus dėl ligos paūmėjimo nieko nevalgo, tik guli lovoje ir stebeilija į lubas. Kaimynams apie tai pranešus mums, sulaukia pagalbos", - sakė socialinis darbuotojas.
Žinodami ligonių gyvenimo istorijas, darbuotojai gali sakyti, ar tikrai verta ligonį pripažint neveiksniu, kad juo rūpintųsi artimieji. Tačiau kartais šie tik nori pasinaudoti artimojo neveiksnumu, norėdami užgyventi jų turtą. Socialiniai darbuotojai gina ligonių interesus teismuose.
Atskirčiai - ne
"Sergančiojo psichikos liga artimieji kartais tampa savotiškais įkaitais. Jiems taip pat reikia medikų ir visuomenės pagalbos bei palaikymo. O kartais artimiausias ligoniui žmogus mums pasako: "Jis - ligonis, aš negaliu ir nenoriu juo rūpintis."
Tuomet mes rūpinamės, kad žmogus atgautų pamestus dokumentus, kad neprisidarytų skolų. Nesistengiame viską padaryti už ligonį, įgaliname jį surinkti pažymas, sumokėti mokesčius, kol neapsilankė antstoliai. Žmonės, turintys psichikos negalią, sėkmingai dirba paprastus darbus, tarkim, šluoja gatves. Ir gavęs darbą dažnas atsigauna. Mes patariame globotiniams, kai reikia kreiptis į darbo inspekciją dėl tam tikrų pažeidimų. Daugelis net nežino, kad sSavivaldybė gali padengti kai kurias jų skolas už nesumokėtus mokesčius.
Neturėtume užmiršti, kad riba tarp psichiškai sveikų žmonių ir ligonių labai slidi, dėl to vis dar ginčijasi pasaulio mokslininkai. Todėl turintys psichikos sutrikimų žmonės neturėtų jausti atskirties, o juo labiau diskriminacijos", - sakė S. Liekis.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą