Širšių ir vapsvų puolimas prasidėjo anksčiau nei įprastai. Pirmieji neramūs spiečiai jau pastebimi Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
Puolimą paskatino permainingi orai
Jau gauti pirmieji iškvietimai naikinti geluonimi grasinančius vabzdžius. Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai "Dezinfa", širšių ir vapsvų ankstyvą puolimą galėjo paskatinti permainingi ir audringi orai.
Biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad lizduose, kuriuos vapsvos sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių, gyvena motinėlė, darbininkės ir lervos. Pradžioje motinėlė deda kiaušinius ir viena maitina lervas susmulkintais vabzdžiais. Iš lervų išsiritusios nevaisingos darbininkės toliau rūpinasi lizdo statyba ir lervų priežiūra.
Vasaros pabaigoje išsiritę patinėliai ir patelės išskrenda iš lizdo poruotis, sutrikdydami kolonijos, kurią neretai sudaro 5000 ir daugiau individų, ciklą. Tada vabzdžiai ieškodami maisto užsuka ir į mūsų namus. Dažniausiai juos vilioja terasose, lauko kavinėse palikti skanėstai, soduose persirpę vaisiai ir uogos.
"Ši vasara dovanoja nors ir gana permainingus, tačiau šiltus orus, kas ir galėjo paskatinti vapsvų ir širšių didesnį aktyvumą", – svarsto biologas.
Rekomenduoja būti atsargiems
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, kad itin atsargiems reikia būti valgant uogas, vaisius, kadangi jų sultys itin gardžios širšėms ir vapsvoms. Besigardžiuodamos vaisiais dažnai vabzdžiai lieka jų viduje "pailsėti". Be to, siekiant išvengti vapsvų ir širšių įkandimų, rekomenduojama per žolę nevaikščioti basomis, nebandyti patiems perkelti medžiuose, inkiluose, namų palėpėse įkurtų lizdų, atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose. Nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai.
Specialistai nerekomenduoja vabzdžius naikinti patiems, kadangi tai gali būti pavojinga žmogaus sveikatai. "Lietuvoje žmonės dažnai širšes ir vapsvas gaudo į stiklainį įpildami vandens, sumaišyto su saldžia uogiene ar cukrumi. Taip vabzdžiai priviliojami ir jie sukrenta į vandenį. Tačiau kyla grėsmė, kad "gaudyklę" bet kada į rankas gali paimti vaikas ar svečias. Taip pat vabzdžius bandoma naikinti uodus atbaidančiais purškalais – jie visiškai neveikia širšių ir vapsvų. Šie geliantys vabzdžiai naikinami specialiomis priemonėmis – insekticidais", – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertų "Dezinfa" vadovė Margarita Kutkaitė.
Įgėlimas – ne tik skausmingas, bet ir pavojingas
Jei nutiko taip, kad nepavyko išvengti susidūrimo su vapsva ar širše, ji jums įgėlė, rekomenduojama patepti įgeltą vietą antihistamininiu tepalu arba specialiu preparatu, skirtu naudoti po įkandimo.
"Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patynimo – tokios reakcijos nereikėtų išsigąsti", – tikina Liutauras Grigaliūnas.
Alergiškiems žmonės vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo. Taip pat toje vietoje dedamas šaltas kompresas ir vykstama į artimiausią ligoninę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą