Nors buityje neatsargūs būna ir suaugusieji, ir vaikai, dažniausiai buitinius nudegimus patiria mažamečiai. Statistika rodo, kad vaikai iki 4 metų nukenčia 4 kartus dažniau nei 5-14 metų vaikai.
Suaugusiajam pavojingas 10 proc. kūno nudegimas, o vaikui iki metų jau 1 proc. pažeistos odos yra labai didelė trauma, nes nudegimai būna kur kas gilesni.
Pavojus - virtuvėje ir vonioje
Pagal nudegimų priežastis Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių - dažniausiai, t.y. apie 70 proc., nudegimo traumas patiria vaikai nuo 1 iki 3 metų ir traumos jų būna buitinės.
Pagrindinės vaikų nudegimų priežastys - apsiplikymas karštu vandeniu bei garais, kontaktas su įkaitusiais prietaisais arba neatsargus žaidimas su ugnimi. Net neužviręs, +60 C vanduo, vaiko odą nudegina per 3 sekundes, o karštesnis dešimčia laipsnių - vos per 1 sekundę.
Dėl karšto vandens dažniausiai nukenčia naujagimiai ir vaikai iki 2 metų. Mažieji iki 5 m. daugiausiai apdega žaisdami su ugnimi. Vaikams iki 14 metų pavojingiausi įkaitę prietaisai: elektriniai plaukų džiovinimo įrankiai, šildytuvai, dujinės ar elektrinės viryklės ir orkaitės, lygintuvai bei pirotechnikos gaminiai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojo Dariaus Kubiliaus teigimu, ne visada galima išvengti ligų, nes jų priežastys ne visada yra žinomos. Tačiau nudegimo išvengti įmanoma, nes jo priežastys aiškios: karštas daiktas ar vanduo, ugnis ir pan.
LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl nudegimų gydyti vaikai dažniausiai buvo apiplikyti tėvų sau pasiruoštais gėrimais (kava - 24 proc., arbata - 15 proc.). Vaikui ruoštais gėrimais arba visos šeimos valgomu maistu nusideginama gerokai rečiau (pienu, kakava - 1 proc., sriuba, koše - 6 proc.).
Didžiąją dalį nudegimų mažieji patiria virtuvėje. Antras pagal pavojingumą - vonios kambarys, kur labai dažnai apsiplikoma iš čiaupo tekančiu per karštu vandeniu. Gydytojai teigia, kad net 75 proc. nudegimų galima būtų išvengti patobulinus buities sąlygas ar vaikams skiriant daugiau dėmesio.
Odą degina ir saulė
Saulė, oras ir vanduo - geriausi mūsų draugai, tačiau specialistai nuolat primena, kad su saule bendrauti reikia ypač atsargiai, pasitelkus apsaugos priemones. Vis tik pliki mažyliai, besiteškenantys pakrantėje, - įprastas vaizdas.
Tačiau tyrimai rodo, kad naudos iš saulės spindulių augančiam organizmui ne daugiau, o gal ir mažiau nei žalos. Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 80 proc. saulės spinduliuotės, kuri turi savybę kauptis organizme, o vėliau sukelti rimtas odos problemas, gauname jaunystėje - iki 18 metų.
Kūdikiams ir mažiems vaikams nudegti saulėje ypač pavojinga. Kai pažeidžiamas didelis odos plotas, nukenčia ne tik oda, bet gali sutrikti daugelis organizmo funkcijų - širdies, žarnyno, kepenų, plaučių veikla. Mažų vaikų gynybinės organizmo galimybės greitai išsenka. Jei į žaizdą patektų infekcija, gali įvykti kraujo užkrėtimas ir vaikas gali net mirti.
Vakarų specialistai nusiteikę ryžtingai: iki 3 metų vaiką į saulę leisti galima tik aprengtą ir būtinai su kepuraite. Vyresnį nei 3 metų galima leisti pasideginti, bet tik naudojant vaikams skirtas specialias apsaugines priemones, kurių SPF labai didelis - nuo 35 iki 60. Į paplūdimį su vaikais patariama eiti iki 11 valandos ir po 16 valandos, nes vidurdienį saulė yra aktyviausia, vadinasi, ir pavojingiausia.
Būtina sušaldyti
Nudegimų gydymo sėkmė labai priklauso nuo tinkamai pasirinktų priemonių ir teisingai suteiktos pirmosios pagalbos.
Jau įrodyta, kad po terminės traumos gydant vaiką geresnių rezultatų galima pasiekti tada, kai sužalota vieta kuo skubiau atšaldoma. Todėl nudegusią vietą pirmiausia rekomenduojama apie 15-20 min. šaldyti - pakišti po tekančiu iš krano arba pamerkti upės, ežero, šulinio vandenyje.
Jokiu būdu nudegintos vietos negalima tepti riebalais ar kuo nors vynioti. Druska, sviestas, kiaušinio baltymas, kartais net dantų pasta - visa tai tarsi „užrakina“ karštį odoje ir pažeidimas didėja.
Jei nudegimas paviršinis, atvėsintą nudegusią vietą patepkite specialia priemone nuo nudegimo. Duokite vaikui gerti daug skysčių, jei jam labai skauda - nuskausminamųjų, pavyzdžiui, paracetamolio, kuris ne tik malšina skausmą, bet ir mažina kūno temperatūrą, slopina uždegimą.
Jei pažeidžiama daugiau nei 10 proc. kūno paviršiaus, t.y. daugiau nei žmogaus delno pločio, arba yra gilūs nudegimai, reikalinga skubi medikų pagalba.
Dėmesio!
Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojo Dariaus Kubiliaus strategija, kaip apsaugoti vaikus buityje:
Jo siūloma priemonė - ledukai, kurie arbatą, kavą ar sriubą ataušina per keletą sekundžių ir nepakeičia skonio. Tai ne tik apsaugo nuo apsiplikymo, bet ir nuo stemplės vėžio - karštų skysčių gėrimas skatina šią ligą. Galime pasitelkti kūrybiškumą - sušaldyti uogas ir jomis vėsinti arbatą, košes. Svarbu, kad skysčių vėsinimas taptų įpročiu.
Virtuvėje šalia viryklės, atokiau, kad nepasiektų vaikai, reikia numatyti vietą, kur aušinami karšti puodeliai ir puodai. Čia jie turi būti pastatomi, tuomet atsinešami ledukai, ir tik tada skystis nešamas ant stalo. Ir jokiu būdu - ne atvirkščiai: nestatyti pirmiau ant stalo, o paskui nešti ledukus.
Gydytojas taip pat pataria virimui, kepimui naudoti tolimąsias viryklės kaitvietes, kurių nepasiekia vaikai. Ten patartina ir palikti indus atvėsti. Saugus yra vanduo, kurio temperatūra - apie 50 laipsnių. Iš virdulio užplikytos arbatos, kavos temperatūra siekia 85 laipsnius.
Rašyti komentarą